Dundurniekai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
[[Vaizdas:Nartaučių k. ūkininkų Grinevičių sodyba.jpg|miniatiūra|Nartaučių k. ūkininkų Grinevičių sodyba su aviliais. XX a. 4 deš.]]
Iki šiol nėra nustatyta, kada ir iš kur latviai buvo atkeldinti į Daunoravą. Neabejotinai didžioji jų dalis buvo kilę iš gretimų Kuršo valsčių, tačiau kai kurių kilmės geografija siekė net [[Aizputė|Aizputę]] vakarų Kurše – iš ten buvo dvare girininko pareigas ėjęs Martinis Gumbergas (''Mahrtinsch Gumbergs'', 1837–1875)<ref>[http://musu.krastas.lt/?data=2017-10-14&rub=1146671142&id=1506598898&pried=2017-09-29 Loreta RIPSKYTĖ, ''Šaknimis – į Žiemgalos kraštą, Šiaulių kraštas, 2017 m. rugsėjo 29 d.'']</ref> <ref name="Vasiliauskas">Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32</ref>. Vietos latvių istorinėje atmintyje išlikę keletas kilmės versijų. Pasak vienų, latviai čia gyveną nuo švedmečio, kiti savo kilmę sieja su XVIII a. antrojoje pusėje iš [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės]] pabėgusiais konkrečiais protėviais Starkais ar mano, kad latviai į šį kraštą atsikėlė po baudžiavos panaikinimo 1817 m. Kurše<ref name=":0">Vasiliauskas E., ''Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai'' / ''Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen''. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 153–154.</ref>.
Daunoravos dvaro valdos gyventojų pokyčius liudija XVII–XIX a. inventoriai, „sielų“ revizijos. 1651, 1672, 1685 m. inventoriuose fiksuotos pavardės gerokai skiriasi nuo minimų XVIII a. pab.–XIX a. Gyventojų kaitai, matyt, nemažai įtakos turėjo karas su švedais 1655–1661 m., [[Šiaurės karas]] 1700–1709 m. bei po jų sekusios [[Maras|marų]] epidemijos, valstiečių pabėgimai, taip pat Kuršo vokiečių dvarininkų praktika kilnoti gyventojus ir kitos priežastys <ref name="Vasiliauskas">Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32</ref>.
| |||