Mykolas Liuberskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-LIUBERSKIS MYKOLAS.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Liuberskis]]
'''Mykolas Liuberskis''' ([[1901]] m. [[kovo 6]] d. [[Čikaga|Čikagoje]] - [[1971]] m. [[spalio 12]] d. [[Bruklinas|Brukline]]) – chorvedys ir vargonininkas.
 
== Biografija ==
Eilutė 8:
Nuo [[1930]] m. vadovavo [[Šančiai|Šančių]] Šaulių būrio chorui, kuris pasiekė aukštą meninį lygį ir buvo pirmaujantis choras [[Kaunas|Kauno]] rinktinėje. Vėliau iš geležinkelio tarnautojų subūrė beveik šimto vyrų chorą „Perkūnas“, su kuriuo per penkerius metus surengė apie 200 koncertų. Choro repertuare buvo apie 100 dainų ir 40 giesmių. Jis dainavo [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]], koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Su Šančių Šaulių būrio vyrų ir mišriuoju choru dalyvavo [[1932]] m. Kauno chorų [[dainų šventė]]je. [[1942]] m. buvo pakviestas vadovauti [[Lietūkis|„Lietūkio“]] kooperatyvo tarnautojų vyrų chorui, svajojo jį sujungti su „Perkūno“ choru, bet prasidėjęs karas svajones sužlugdė.
 
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], iš pradžių gyveno anglų zonoje Dörverdene ir Seedorfe. Suorganizavo lietuvių mišrųjį chorą „Aušrinė“, kuris [[1945]] - [[1949]] m. gražiai reprezentavo lietuvišką dainą ir giesmę tarp svetimtaučių, žadino patriotinius lietuvių jausmus, šlovino Lietuvą. Choro koncertinėse programose buvo 84 religinės ir 98 pasaulietinės muzikos kūriniai. Chorui koncertuose padėjo solistai J. Augaitytė ir [[Ipolitas Nauragis]], pianistas V. Dvarionas. Keturis koncertus transliavo [[Bremenas|Bremeno]] radijo stotis. M. Liuberskis vadovavo ir kvartetui (surengė koncertų, dainavo per radiją), dėstė muziką gimnazijoje ir vargonininkavo Hassendorfo stovykloje, paskui persikėlė į Dorverdeną - Montgomerio stovyklą.
 
1949 m. atvykęs į [[JAV]], Brukliną, iki [[1953]] m. vadovavo Operetės chorui, kurį išmokė per 50 įvairių kūrinių, pakėlė jo meninį lygį. Koncertuose kolektyvas pasirodydavo įvairiai - kaip mišrusis, moterų arba vyrų choras.
 
Nuo 1953 m. pradėjo vargonininkauti Angelų karalienės parapijoje Brukline. Sustiprino parapijos chorą (30 - 35 dalyviai), koncertuose populiarino religinius ir pasaulietinius kūrinius, dalyvavo [[1964]] m. Pasaulinės parodos [[Niujorkas|Niujorke]] Lietuvių dienoje, [[1966]] ir [[1971]] m. JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėse Čikagoje, dainavo ir kituose tautiniuose renginiuose. Kurį laiką vadovavo ir skautų Vyčių oktetui.
 
Daug padėjo chorvedžiams, ruošdamas dainų ir giesmių kopijas. Buvo [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, New Yorko-New Jersio provincijos šios sąjungos narys, nuo [[1967]] m. - Centro valdybos narys, vėliau - iždininkas. Tai labai kruopštus ir sąžiningas žmogus, pelnęs didelį autoritetą išeivijoje.
 
== Šaltinis ==