Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red., ištrintas pasikartojantis tekstas |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 1:
[[Image:MykolasKalm.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Kalmantas]]
'''Mykolas Kalmantas''' (iki [[1928]] m. ''Kalmantavičius'', [[1895]] m. [[spalio 5]] d. Miečionių k., [[Mielagėnai|Mielagėnų]] valsč. [[Švenčionys|Švenčionių]] apskr.
==Biografija==
Eilutė 6:
Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) [[1912]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki [[1915]] m. mokėsi [[Petrogradas|Petrogrado]] gimnazijoje, vėliau studijavo [[Maskva|Maskvos]] archeologijos institute. [[1916]] m. baigęs Peterhofo puskarininkių mokyklą, tarnavo 124-ajame ir 293-iajame atsargos pulkuose. [[1917]] m. pradžioje buvo pasiųstas tarnauti į [[Tverė]]s gubernijos Taržoko miesto komendantūrą. Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128-ojoje štabo divizijoje, vėliau pervestas į atsargos batalioną [[Smolenskas|Smolenske]].
[[1919]] m. [[rugsėjo 3]] d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas [[Ukmergė]]s bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau
[[1923]] m. savanoriu nuvyko į [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu ([[slapyvardis]] ''M. Bajoras''). 1923 m. [[sausio 9]]-22 dienomis dalyvavo vaduojant [[Klaipėda|Klaipėdą]], vadovavo sukilėliams užimant [[Pagėgiai|Pagėgių]] miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. [[sausio 15]] d. su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Už nuopelnus vaduojant Klaipėdą apdovanotas Vyčio kryžiumi. [[Sausio 16]] d. paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923-[[1925]] m. aštuntuojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono vadas.
[[1924]] m. studijavo [[VDU]] Teisių fakultete. Nuo 1926 m. birželio mėn. iki [[1935]] m. rugpjūčio mėn.
1926 m. [[vasario 16]] d. pakeltas į [[majoras|majorus]], [[1929]] m. [[lapkričio 23]] d.
[[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, 1940 m. [[birželio 25]] d. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Persikėlė gyventi į [[Beržai (Jonava)|Beržų]] dvarą [[Jonavos rajonas|Jonavos rajone]]. Ten M. Kalmantas turėjo 40 ha ūkį. Šis ūkis ir solidi (1225 lt) pensija leido jo šeimai gyventi pasiturinčiai. Tačiau užėję [[rusai]] iš atsargos karininko atėmė pensiją ir jam teko ieškoti darbo [[Kaunas|Kaune]], o [[1941]] m. [[gegužės 16]] d. buvo suimtas Beržų dvare ir kankinamas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]]. Tačiau M. Kalmantui tremties pavyko išvengti. 1941 m. [[birželio 25]] d., jau prasidėjus karui, iš Kauno kalėjimo kaliniai buvo išlaisvinti, tarp jų ir pulkininkas. Jo žmona su vaikais nebuvo suimti, nes tuo metu slapstėsi pas gimines [[Tauragė]]je.
Iki 1941 m. rugpjūčio, kada buvo likviduota Lietuvos Laikinoji vyriausybė, Kauno miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju, [[1943]]-[[1944]] m.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir [[gegužės 29]] d. paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po [[Seda|Sedos]] kautynių pasitraukė į Vokietiją. [[1948]] m. emigravo į [[JAV]], gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių sąjungą emigracijoje narys.
Eilutė 23:
==Šeima==
Žmona
==Apdovanojimai==
|