Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red., ištrintas pasikartojantis tekstas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
[[Image:MykolasKalm.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Kalmantas]]
'''Mykolas Kalmantas''' (iki [[1928]] m. ''Kalmantavičius'', [[1895]] m. [[spalio 5]] d. Miečionių k., [[Mielagėnai|Mielagėnų]] valsč. [[Švenčionys|Švenčionių]] apskr. - [[1976]] m. [[birželio 6]] d. [[Čikaga|Čikagoje]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[pulkininkas]].
 
==Biografija==
Eilutė 6:
Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) [[1912]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki [[1915]] m. mokėsi [[Petrogradas|Petrogrado]] gimnazijoje, vėliau studijavo [[Maskva|Maskvos]] archeologijos institute. [[1916]] m. baigęs Peterhofo puskarininkių mokyklą, tarnavo 124-ajame ir 293-iajame atsargos pulkuose. [[1917]] m. pradžioje buvo pasiųstas tarnauti į [[Tverė]]s gubernijos Taržoko miesto komendantūrą. Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128-ojoje štabo divizijoje, vėliau pervestas į atsargos batalioną [[Smolenskas|Smolenske]].
 
[[1919]] m. [[rugsėjo 3]] d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas [[Ukmergė]]s bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau - [[kulkosvaidis|kulkosvaidžių]] komandos viršininku. 1919 m. [[lapkričio 18]] d. suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų [[gruodžio 15]] d. batalioną performavus į aštuntąjį pėstininkų pulką, paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. [[1920]] m. kovėsi su [[bolševikai]]s [[Kaukonys|Kaukonių]] - [[Dauguva|Dauguvos]] ruože, su [[lenkai]]s prie [[Augustavas|Augustavo]] ir [[Vilnius|Vilniaus]]. 1920 m. [[rugpjūčio 20]] d. paskirtas šeštos kuopos, vėliau - mokomosios kuopos vadu. [[1922]] m. [[gegužės 1]] d. pakeltas į [[kapitonas|kapitonus]]. [[Spalio 13]] d. baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).
 
[[1923]] m. savanoriu nuvyko į [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu ([[slapyvardis]] ''M. Bajoras''). 1923 m. [[sausio 9]]-22 dienomis dalyvavo vaduojant [[Klaipėda|Klaipėdą]], vadovavo sukilėliams užimant [[Pagėgiai|Pagėgių]] miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. [[sausio 15]] d. su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Už nuopelnus vaduojant Klaipėdą apdovanotas Vyčio kryžiumi. [[Sausio 16]] d. paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923-[[1925]] m. aštuntuojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono vadas.
 
[[1924]] m. studijavo [[VDU]] Teisių fakultete. Nuo 1926 m. birželio mėn. iki [[1935]] m. rugpjūčio mėn. - Lietuvos [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] viršininkas. Vienas aktyviausių [[skautai|skautijos]] organizatorių, 1925-[[1927]] m. vyriausiasis skautas, 1929-[[1940]] m. ir [[1945]]-[[1950]] m. garbės gynėjas. 1924 m. dalyvavo [[Danija|Danijoje]] vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje, 1927 m. vadovavo skautų delegacijai, kuri vyko į [[Švedija|Švediją]], į tarptautinę skautų šventę. Vienas [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] steigėjų (1927 m.), [[Lietuviai|Lietuvių]]-[[Suomiai|Suomių]] draugijos pirminkas (1935 m.).
 
1926 m. [[vasario 16]] d. pakeltas į [[majoras|majorus]], [[1929]] m. [[lapkričio 23]] d. - į [[pulkininkas leitenantas|pulkininkus leitenantus]]. [[1931]] m. [[lapkričio 29]] d. baigė Aukštesniuosius karininkų kursus. 1935 m. [[liepos 20]] d. perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 m. [[lapkričio 23]] d. pakeltas į pulkininkus.
 
[[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, 1940 m. [[birželio 25]] d. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Persikėlė gyventi į [[Beržai (Jonava)|Beržų]] dvarą [[Jonavos rajonas|Jonavos rajone]]. Ten M. Kalmantas turėjo 40 ha ūkį. Šis ūkis ir solidi (1225 lt) pensija leido jo šeimai gyventi pasiturinčiai. Tačiau užėję [[rusai]] iš atsargos karininko atėmė pensiją ir jam teko ieškoti darbo [[Kaunas|Kaune]], o [[1941]] m. [[gegužės 16]] d. buvo suimtas Beržų dvare ir kankinamas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]]. Tačiau M. Kalmantui tremties pavyko išvengti. 1941 m. [[birželio 25]] d., jau prasidėjus karui, iš Kauno kalėjimo kaliniai buvo išlaisvinti, tarp jų ir pulkininkas. Jo žmona su vaikais nebuvo suimti, nes tuo metu slapstėsi pas gimines [[Tauragė]]je.
 
Iki 1941 m. rugpjūčio, kada buvo likviduota Lietuvos Laikinoji vyriausybė, Kauno miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju, [[1943]]-[[1944]] m. - Kauno miesto ir apskrities Pensijų skyriaus vadas. Be tiesioginio darbo, rūpinosi, kad Lietuvos jaunuoliai būtų apsaugoti nuo tarnybos vokiečių kariuomenėje.
 
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir [[gegužės 29]] d. paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po [[Seda|Sedos]] kautynių pasitraukė į Vokietiją. [[1948]] m. emigravo į [[JAV]], gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių sąjungą emigracijoje narys.
Eilutė 23:
==Šeima==
 
Žmona - Vanda Gintilaitė ([[1908]]-[[1965]] m., susituokė [[1930]] m.), sūnus - Vytautas Mykolas ([[1932]] m.), duktė - Vanda Danutė Kazlauskienė ([[1934]] m.).
 
==Apdovanojimai==