Vikipedija

Graikų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas 88.119.132.58 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Žymos: Pakeista Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
{{Senovės Graikija}}
'''Graikų mitologija''' sudaryta iš daugybės pasakojimų apie [[Graikija|graikų]] [[Graikų dievų sąrašas|dievus]] ir didvyrius. Šie pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Dėl tikslių rašytinių šaltinių nebuvimo, graikų mitologijos tyrinėtojai bandydami atkurti visus mitus dažnai naudojasi išlikusiais atvaizdais, vazų piešiniais.
 
Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų [[Trojos karas|Trojos karą]] ir netgi vaikiškas [[Hermis|Hermio]] išdaigas. O suskaičiuoti visas mitines būtybes beveik neįmanoma.
 
Įvairiose legendose, pasakojimuose, himnuose senovės graikų dievai išvaizda nesiskyrė nuo žmonių, išskyrus keletą chimeriškos prigimties būtybių (pvz.: [[Sfinksas (mitologija)|Sfinksas]]), kurie yra kilę iš Artimųjų Rytų. Daug graikų dievybių turi gimimo mitus, bet tuo pačiu jie yra nesenstantys. Dievai yra beveik nesužeidžiami, nesergantys, gali pasiversti nematomais, gali akimirksniu nukeliauti didžiulius atstumus, gali kalbėti per žmones, jiems žinant ir ne. Kiekvienas turi išskirtinę išvaizdą, savo globojamą sritį, charakterį, pomėgius, tačiau šie aprašymai yra kilę iš daugybės archajiškų pasakojimų, kurie ne visada sutampa.
 
== Graikų mitologijos šaltiniai ==
Graikiškas žodis ''mythologia'' yra sudarytas iš dviejų žodžių:
* '''mytho''' – kuris senovinėje, [[Homeras|Homero]] laikų kalboje apytiksliai reiškė „ritualizuotas kalbos aktas“,
* '''logos''' – kuris klasikinėje graikų kalboje reiškia „įtikinamas pasakojimas, argumentas“.
Yra keletas pirminių šaltinių, iš kurių mes galime tyrinėti graikų [[mitologija|mitologiją]]:
# Istorikų darbai, bene garsiausias iš jų pirmas darnus ir sistemingas graikų religijos apibendrinimas – [[Herodotas|Herodoto]] darbai, [[Hesiodas|Hesiodo]] “[[Teogonija]]”, geografų veikalai ([[Pauzanijus]], [[Strabonas]]), kurie keliavo po Graikiją ir užsirašinėjo pasakojimus girdėtus įvairiuose miestuose.
# Mitografų darbai;
# Senosios ir klasikinės Graikijos laikų [[poezija]]:
{{Graikų mitologija}}
#* [[Homeras|Homero]] „[[Iliada]]“, „[[Odisėja]]“ ir himnai;
#* [[Aischilas|Aischilo]], [[Sofoklis|Sofoklio]], [[Euripidas|Euripido]] ir [[Aristofanas|Aristofano]] dramos veikalai;
#* [[Pindaras|Pindaro]] ir [[Bakchilas|Bakchilido]] choriniai himnai;
# Heleninio ir [[Senovės Roma|senovės Romos]] periodo poezija.
 
== Chronologija ==
Graikų mitologija turi tik apytikslę vidinę chronologiją. Dėl šaltinių pateikiamų duomenų nesutapimo neįmanoma tiksliai nustatyti įvykių eiliškumo. Mitologija skirstoma į tris pagrindinius etapus:
# '''Dievų amžius'''.
# '''Amžius, kai žmonės ir dievai gyveno kartu'''.
# '''Didvyrių amžius, kai dievų veikla buvo ribota'''.
Šiuolaikiniams graikų mitologijos tyrinėtojams bene įdomiausias yra dievų amžius, tuo tarpu senovės ir klasikinės Graikijos laikų autoriai pirmenybę teikė didvyrių amžiui: [[Homeras|Homero]] „[[Odisėja]]“ ir „[[Iliada]]“ pasakoja apie neįtikėtinus didvyrių nuotykius.
 
== Dievai ==
Iš pradžių viešpatavęs [[Chaosas]]. Iš jo gimė pirmosios kartos dievai – [[Gaja]] („žemė“), Niktė, [[Tartaras]], Erebas, Erosas; iš Gajos gimė [[Uranas (mitologija)|Uranas]] ir [[Pontas]].
 
Antrąją dievų kartą sudarė Gajos vaikai (tėvai – Uranas, Pontas ir Tartaras), tarp jų [[titanai]] ir titanidai.
 
Trečioji dievų karta buvo [[Olimpo dievai]].
Kaip ir jų kaimynai, graikai tikėjo į daugybę dievų, į visą dievų [[Panteonas|panteoną]]. Kiekviena dievybė globojo atskirą gyvenimo sritį, pavyzdžiui, [[Afroditė]] buvo meilės ir grožio deivė, o [[Arėjas]] – karo dievas. Kai kurios dievybės, kaip [[Dionisas]] ar [[Apolonas]] turėjo daugiau funkcijų ir buvo daugialypės asmenybės. Sunku būtų suskaičiuoti daugybę vietinių dievybių, kurios buvo garbinamos vienaip ar kitaip su jomis susijusiose vietose: upių dievai, uolų ir šaltinių nimfos. Labai gerbiami buvo ir vietinių didvyrių kapai.
 
Nors buvo šimtai būtybių, kurias būtų galima pavadinti dievais ir didvyriais, jie dažniausiai buvo garbinami tik vienoje vietovėje ar festivalyje, o didžiosios šventyklos buvo statomos dažniausiai galingiesiems: Olimpo dievams, [[Heraklis|Herakliui]], [[Asklepijas|Asklepijui]] ir, kai kur, [[Helijas|Helijui]]. Dauguma regionų ir miestų turėjo vietinių, kitur nesutinkamų legendų apie dievybes, savitus ritualus, apeigas, kuriomis pagerbdavo dievus.
 
<!-- interwiki -->
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Graikų_mitologija"