Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m).
Palei Adrijos jūrą nuo [[Triestas|Triesto]] iki [[Bojana|Bojanos]] deltos einantys kalnagūbriai yra aukšti ir leidžiasi į jūrą ([[Velebitas]] Kroatijoje, [[Orjenas]] Juodkalnijoje) palikdami siaurą pakrantės juostą palei jūrą. Pietryčiuose šie kalnai atsiremia į aukščiausią kalnyno dalį – Prokletijės kalnus šiaurės Albanijoje (čia yra trys aukštesnės nei 2600 m viršūnės) ir Durmitorą Juodkalnijoje ([[Bobotov Kukas]], 2522 m). Toliau į rytus kalnai žemesni ir Bosnijos- Vakarų Serbijos Rūdiniuose kalnuose (Golija 1833 m, Vranica 2112 m) palaipsniui pereina į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]]. Dėl to, kad palei jūrą esantys kalnai yra statūs ir užstoja kelią orams nuo jūros patekti toliau į sausumą, Viduržemio jūros poveikis apsiriboja tik siaura pakrantės juosta, kur pasireiškia daugiausia krituliais – čia iškrenta 1500–2000 mm, o išskirtiniais atvejais iki 5000 mm kritulių per metus.
== Pavadinimas ==
eilutė 98 ⟶ 96:
== Flora, fauna ==
Dinarų kalnyne yra daug endeminių floros ir faunos rūšių, jos saugomos 17-oje nacionalinių parkų.
Regiono augmenija labai įvairi. Galima išskirti tris augmenijos zonos: pakrantės, kalnų ir žemyninę. Pakrantės augmenija skurdi, auganti ant uolų. Tai lemia ne tik klimatas, bet ir ilgą laiką trunkantis nuganymas (ganomos avys ir ožkos). Kalnų zonai būdingos pievos, laukymės, rečiau miškai, gausi alpinė augmenija, tame tarpe [[alpinė liūtpėdė]], [[uolaskėlė]], [[Katilėlis|katilėliai]]. Dinarų kalnynas yra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kur išliko natūralūs miškai - plačialapiai (ąžuolų, bukų) žemesniuosiuose kalnuose (iki 1200-1500 m) ir eglių-kėnių aukštesniuose.<ref>{{GEC|136}}</ref>
Eilutė 107:
== Geologija ==
Dinarų kalnynas kaip ir Alpės susidarė oligocene susidūrus Afrikos-Arabijos ir Eurazijos plokštėms, šis procesas tebesitęsia iki šiol. Dabartinės Viduržemio jūros vietoje anksčiau buvo [[Tetija (vandenynas)|Tetija]] vadinamas vandenynas. Tetija susidarė Juros pradžioje, kai [[Pangėja|Pangėjos]] superkontinentas skilo į du – [[Laurzaija|Laurazijos]] ir [[Gondvana|Gondvanos]] – superkontinentus.<ref>Jacques Blondel, James Aronson, Jean-Yves Bodiou, Billes Boeuf 2010: The Mediterranean Region – Biological Diversity in Space and Time. Oxford University Press, Oxford. ISBN 978-0-19-955798-1 Čia p. 1</ref> [[Mezozojus|Mezozojaus]] eroje Tetija buvo spaudžiama į šiaurę judančios Gondvanos, to pasekoje Gondvana ir Tetija pamažu suskilo į mažesnius vienetus, kurie sudaro dabartinės Viduržemio jūros fizinės geografijos pagrindą. Dėl kontinentų suartėjimo, susidūrimo ir kitų tektoninių plokščių pasikeitimų Tetijos išvaizda pasikeitė. Juros periode atsivėrus Atlanto vandenynui, o kreidos periode toliau nuo Eurazijos tolstant Šiaurės Amerikai ir priartėjus Afrikai, vėlyvajame kreidos periode ir ankstyvajame terciare prasidėjo [[alpinė kalnodara]]. Antrasis antsprūdis įvyko pliozeno ir pleistoceno metu. Sąveikaujant Eurazijos ir Afrikos plokštėms Tetijos vandenynas stipriai sumažėjo. Kainozojaus
Dinarų kalnynas didžiąja dalimi sudarytas iš [[Mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] nuosėdinių uolienų – [[dolomitas|dolomito]], [[klintis|klinčių]] ir [[Smiltainis|smiltainio]], kuriuos suformavo čia kažkada tyvuliavusios jūros ir ežerai. [[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų
Kvartero ledynmečiai santykinai mažai geologiškai paveikė Balkanus. Čia nebuvo didesnio apledėjimo ir tik aukščiausios [[Durmitoras|Durmitoro]], [[Orjenas|Orjenas]] ir Prenjo viršukalnės turi ledyninius slėnius ir [[morena]]s iki 600 m altitudės. Didesnis apledėjimas buvo tik Prekletijėje, kurios kalnagūbriai eina iš rytų į vakarus (taigi išsiskiria iš bendros Dinarų kalnų sistemos).
Iš dalies apsemta vakarinė
Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas [[boksitas]], [[Rusvoji anglis|rusvosios anglys]], [[asbestas]], [[baritas]], [[Geležis|geležies]], [[manganas|mangano]], [[nikelis|nikelio]], [[gyvsidabris|gyvsidabrio]], [[stibis|stibio]] rūdos.
|