Luka Džordanas gimė [[1634]] m. spalio 18 d. [[Neapolis|Neapolyje]]. Jo tėvas buvo vidutinio talento dailininkas AntonioAntonijus GiordanoDžordanas. Jaunystėje Luka Džordanas mokėsi iš neapolitietiško meno pavyzdžių, kuriuose tuo metu dominavo [[karavadžizmas]].<ref>[http://www.palazzo-medici.it/mediateca/en/Scheda_Giordano,_Luca Lukos Džordano biografija Mediči-Rikardi rūmų tinklalapyje]</ref> Mokėsi pas [[Jusepe de Ribera|Chosę de Riberą]]. Apie 1652 m. Luka keliavo į Romą, Florenciją ir Veneciją. Buvo paveiktos Romos dailininkų, visų pirma [[Pietro da Cortona|Pjetro da Kortonos]] ir [[Annibale Carracci|Anibalės Karačio]], kūrybos. Taip pat susipažino su Venecijos dailės mokykla. Buvo paveiktas [[Rubensas|Rubenso]] dailės. Luka išvystė nuosavą dramatišką stilių, kuriame vienijo įvairių mokyklų įtakas. 1665 m. jis įstojo į Neapolio dailininkų gildiją. Tais pačiais metais vėl vyko į Florenciją, kur [[Medičiai]] ir vietos aukštuomenė užsakė dailės darbų. Po to dirbo Venecijoje. Grįžęs į Neapolį atliko didelio ploto freskų užsakymus Montekazino abatijoje 1677-781677–78 m. (sunaikintos).
XVII a. pabaigoje Luka Džordanas buvo vienu geriausiai žionomųžinomų Italijos dailininkų. Dėl labai greito didelių plotų freskų atlikimo buvo pramintas ''Luca Fapresto'' (Luka greituoju). 1678-791678–79 m. jis dekoravo Romos ''San Gregorio Armeno'' ir ''Santa Brigida'' bažnyčias. 1682 m. jis grįžo į Florenciją, kur [[Santa Maria del Carmine|''Santa Maria del Carmine'']] bažnyčioje ištapė Corsini koplyčios kupolą. 1682−1685 m. atliko tapybos ciklą [[Mediči-Rikardi rūmai|Medičių rūmuose]], kuris laikomas bene geriausiu Lukos kūryboje. Po to grįžo į Neapolį. 1692 m. Luka Džodanas pradėjo tarnauti Ispanijos karaliui [[Karolis II|Karoliui II]]-ajam. Ispanijoje Luka dekoravo [[Eskorialas|Eskorialą]], dirbo ''Casón del Buen Retiro'' [[Madridas|Madride]] ir [[Toledo katedra|Toledo katedros]] zakristijoje.<ref>[http://www.palazzo-medici.it/mediateca/en/Scheda_Giordano,_Luca Lukos Džordano biografija Mediči-Rikardi rūmų tinklalapyje]</ref> Atliko daug užsakymų vietos aukštuomenei ir bažnyčioms. Luka pasižymėjo talentingu kopijuotoju. Pasakojama, kad kartą Ispanijos karalius parodė Lukai vieną paveikslą ir paapgailestavo, kad tik tokį vieną teturi. Luka Džordanas paėmė ir greitai nutapė lygiai tokį patį.<ref>[http://www.getty.edu/art/gettyguide/artMakerDetails?maker=570&page=1 J. Paul Getty muziejaus informacija]</ref>
Po Karolio II-ojo mirties 1702 m. Luka Džordanas grįžo į Neapolį, kur mirė [[1705]] m. sausio 3 d. Palaidotas ''Santa Brigida'' bažnyčioje. Savo milžiniškuose freskų darbuose Luka derino [[Pietro da Cortona|Pjetro da Kortonos]] didybę ir [[Paolo Veronese|Paolo Veronezės]] dailės spalvų lengvumą. Patys vėliausi Lukos darbai Neapolyje rodo [[Rokokas|rokoko]] tendencijas.<ref>[http://www.palazzo-medici.it/mediateca/en/Scheda_Giordano,_Luca Lukos Džordano biografija Mediči-Rikardi rūmų tinklalapyje]</ref> Tarp jų išskirtiniausiais laikomos freskos ''San Martino'' vienuolyne. Gyvenimo metu Luka buvo sukūręs keletą ofortų, tikriausiai dirbo su pastele. Sava kūryba Luka Džordanas įtakojo XVIII a. [[Rokokas|rokoko]] tapybą, pavyzdžiui, [[Giovanni Battista Tiepolo|Džovanio Batistos Tjepolo]] freskas.
