Lituanica: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Lituanica prepared to flight.jpg|thumb|300px|Akimirkos prieš startą]]

[[Vaizdas:Lithuanica-flight-map-1933.png|thumb|300px|Maršrutas]]

 

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. [[Liepos 16]] d. vakare uždegti [[Kauno radijo stotis|Kauno radijo stoties]] stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia [[Aleksoto oro uostas|Aleksoto oro uoste]] laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. [[Liepos 17]] d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

[[File:Lituanica after crash.jpg|thumb|right|upright|Katastrofos vietoje]]

 

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros, ar sugedus motorui (neoficialioje versijoje teigiama, kad lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir kuro dar buvo pakankamai. Tuometinė Lietuvos valdžia vengdama konfilkto su nacistine Vokietija iki galo neišsiaiškino katastrofos priežasties<ref name="Balciunas">Jonas Balčiūnas „Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai“. Leidimas 1975 m. 111 puslapis.</ref>.