Vikipedija

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24:
[[Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG|kairėje|thumb|250px|Operos ir baleto teatro pastatas.]]
[[Vaizdas:Vilnius streets 20.JPG|thumb|250px|kairėje|LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. [[Lietuvos rusų dramos teatras]])]]
Lietuvõs nacionãlinis òperos ir balèto teãtras yra Vilniuje (nuo 1948). Teatrą 1920 rudenį Kaune įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija
Operos teatro [[Lietuva|Lietuvoje]] pradžia galima laikyti [[1636]] m., kada Vilniuje, [[Žemutinė pilis|Žemutinėje pilyje]], buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).
 
. 1920 12 31 parodytas pirmasis spektaklis – G. Verdi opera ''Traviata''. Kartu su dramos trupe teatras pavadintas Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidykla. 1921 06 16 A. Rubinšteino operos ''Demonas'' premjeroje pirmą kartą šoko balerinos. 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera. 1925–29 baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisteris P. Petrovas
[[XVII a.]] viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.
 
. 1925 jis pastatė pirmuosius spektaklius – vienveiksmių baletų programą (05 18) ir L. Delibes’o baletą ''Kopelija'' (12 04), vėliau P. Čaikovskio ''Gulbių ežerą'', ''Spragtuką'', I. Stravinskio ''Ugnies paukštę'', 1928 – ''Lietuvišką rapsodiją'' (pagal J. Karnavičiaus muziką). 1926 Valstybės opera ir Valstybės drama sujungtos į vieną Valstybės teatrą, operai suteikta teisė rodyti baleto spektaklius. 1929 baleto trupė pripažinta savarankiška, teatras pavadintas Valstybės teatru, opera, drama ir baletu. Jame dirbo 26 operos solistai, 19 šokėjų, 42 choristai, 51 orkestro artistas.
Po [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.
 
Teatro veikla buvo intensyvi. Iki SSRS okupacijos 1944 pabaigoje pastatyta 43 kompozitorių 64 operos (vyravo italų ir prancūzų operos, rodyta reikšmingi austrų, vokiečių, rusų, čekų kompozitorių veikalai, M. Petrausko, J. Karnavičiaus, A. Račiūno, S. Šimkaus operos). '''Dirigavo''' J. Tallat Kelpša, M. Bukša, L. Hofmekleris, V. Marijošius, J. Pakalnis, keletą sezonų – J. Gruodis ir S. Šimkus.
[[1854]] m. [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušės]] rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.
 
'''Scenografiją kūrė''' V. Didžiokas, V. Dubeneckis, P. Kalpokas, A. Galdikas, S. Ušinskas, M. Dobužinskis, L. Truikys ir kiti.
XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“ ([[Klojimo teatras]]). [[1899]] m. [[Palanga|Palangoje]] pastatytas [[Amerika pirtyje|„Amerika pirtyje“]] – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – [[Antanas Vilkutaitis|Antanas Vilkutaitis-Keturakis]] ir [[Juozas Vilkutaitis]].
 
'''Režisavo''' K. Glinskis, A. Sutkus, D. Arbeninas, N. Vekovas, N. Tichomirovas, T. Pavlovskis, P. Oleka, S. Dautartas, J. Dvarionaitė, A. Oleka‑Žilinskas, B. Dauguvietis.
[[XIX a.]] su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, [[1906]] m. [[lapkričio 6]] d. Vilniuje, dabartinės [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinės filharmonijos]] salėje, įvyko dramaturgo [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis|Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio]] ir kompozitoriaus [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.
 
'''Baletmeisteriais dirbo''' T. Vasiljevas, N. Zverevas, G. Kiakštas, A. Fiodorova, B. Kelbauskas.
Atgavus spaudą, kultūros sąjūdis iškart apėmė visą Lietuvą. 1906 Vilniuje, Miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija), ''Vilniaus kanklių'' draugija pastatė pirmąją lietuvių operą – M. Petrausko ''Birutė'' (G. Landsbergio‑Žemkalnio libretas). Birutės partiją dainavo M. Piaseckaitė‑Šlapelienė, Birutės brolio – K. Petrauskas, dirigavo M. Petrauskas, režisavo G. Landsbergis‑Žemkalnis (atliko ir Seno vaidilos vaidmenį, vaidino ir 3 jo vaikai).
 
'''Žymiausi dainininkai''': sopranai A. Galaunienė. V. Grigaitienė. J. Dvarionaitė, M. Rakauskaitė. V. Podėnaitė, E. Mickūnaitė, A. Dambrauskaitė, A. Staškevičiūtė, E. Kardelienė. mecosopranai J. Vencevičaitė, V. Jonuškaitė. M. Lipčienė. A. Kalvaitytė, tenorai K. Petrauskas, A. Kutkus, J. Babravičius, baritonai A. Sodeika, J. Bieliūnas, J. Būtėnas, J. Mažeika, bosai P. Oleka, S. Audėjus, S. Sodeika, A. Kučingis, I. Nauragis.
Nuo 20 a. pradžios Sankt Peterburge ir Maskvoje pagausėjo dainavimą studijuojančių lietuvių. Lietuvių koncertuose dainavo L. Sipavičiūtė, L. Skalskaitė‑Šukevičienė, P. Valavičaitė, A. Galaunienė, J. Bieliūnas, P. Oleka, K. Petrauskas, J. Babravičius, S. Audėjus, V. Grigaitienė, M. Vaičkienė, A. Kutkus ir kiti.
 
'''Baleto artistai''': T. Babuškinaitė, J. Jovaišaitė‑Olekienė, M. Juozapaitytė, T. Kublickaitė, O. Malėjinaitė, Eugenija Žalinkevičaitė, V. Aukščiūnas, E. Bandzevičius, P. Baravykas, H. Jagminas, B. Kelbauskas
Lietuvių profesionaliam operos teatrui atsirasti padėjo ne tik M. Petrausko ''Birutės'', jo ir A. Kačanausko bei kitų kompozitorių operečių spektakliai Lietuvoje, Rusijos imperijos kitose vietose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir profesionalių dainininkų pagausėjimas. Muzikinio gyvenimo raidą sutrikdė I pasaulinis karas, bet sostinėje susitelkė didelė Rusijos valdymo ir karo išblaškytų lietuvių menininkų dalis. 1918 02 16 paskelbus atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę, per metus pasirengta visų profesinių muzikos meno įstaigų steigimui.
 
Buvo rengiami orkestro koncertai, operos solistai ir choras atlikdavo mišias, oratorijas. Operos (retkarčiais ir baleto) trupė gastrolių vykdavo į Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Telšius, Uteną, Vilkaviškį. Koncertus, daugelį operos, kai kuriuos baleto spektaklius transliuodavo Kauno radiofonas. Operos solistai dainavo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano, Buenos Airių ir kituose teatruose. 1935 lietuvių baleto trupė gastroliavo Monte Carlo (Monakas) ir Londone. Iki II pasaulinio karo teatre gastroliavo 55 užsienio dainininkai, tarp jų – A. Kaktiņis, M. Brehmane-Štengele
1920 Vilnių antrą kartą okupavus Lenkijai, visą kultūros veiklą teko perkelti į Kauną.
 
, L. Lipkovskaja, M. Čerkaskaja
Čia 1920 01 29 įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuri įkūrė profesionalų teatrą – Operos vaidyklą.
 
, D. Smirnovas, F. Šaliapinas
1920 12 31 parodytas pirmasis spektaklis – G. Verdi opera ''Traviata''. 1926 Valstybės opera ir Valstybės drama sujungtos į vieną Valstybės teatrą, 1929 teatras pavadintas Valstybės teatru, opera, drama ir baletu. Operų spektaklius rodė ir Klaipėdos lietuvių opera, 1940 11 27 įkurtas Kauno operetės teatras (Kauno muzikinis teatras, nuo 1951 rodo ir operų spektaklius).
 
, G. Pälsson‑Wettergren, K. M. Öhman, V. Žitekas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvė B. Darlys
Pirmaisiais SSRS okupacijos metais teatras vadintas Kauno valstybiniu dramos, operos ir baleto, Vokietijos okupacijos metais – Kauno didžiuoju, nuo 1944 rugsėjo – Kauno valstybiniu teatru. 1944 atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė LSSR valstybinį operos ir baleto teatrą, 1948 jis perkeltas į Vilnių, nuo 1998 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 1942–44 operas statė Vilniaus operos trupė sudaryta iš Filharmonijos simfoninio orkestro, choro ir jaunesnės kartos solistų. SSRS vėl okupuojant Lietuvą į Vakarus pasitraukė ~30 operos solistų, apie pusė baleto trupės.
 
(B. Bernotaitė‑Drangelienė), rusų baleto artistai, tarp jų – V. Kriger ir A. Messereras
1947 Detmolde (Vokietija) jie pastatė G. Rossini operą ''Sevilijos kirpėjas''. Į Jungtines Amerikos Valstijas pasitraukę lietuvių muzikai 1957 įkūrė Čikagos lietuvių operą. Jos repertuarą sudaro užsienio ir lietuvių kompozitorių operos. Spektaklius rodė ir kompozitoriaus D. Lapinsko 1982 įkurta Čikagos naujoji opera (''The New Opera Company of Chicago''; trupę sudarė lietuviai ir kitataučiai). 1956–86 veikė Klaipėdos liaudies operos teatras, kuris sudarė profesionalaus Klaipėdos muzikinio teatro (įkurtas 1987) branduolį. Operų pastatyta Kauno dramos teatre (B. Kutavičiaus ''Strazdas, žalias paukštis'' 1984), Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje (F. Bajoro ''Dievo avinėlis'' 1991; abiejų režisierius J. Vaitkus); ''Menų sambūris'' 1996 parodė V. Bartulio ''Pamoką'' (režisierius V. Masalskis). Lietuvos televizijoje pastatyta G. Puccini ''Skraistė'' (1961; pirmasis toks operos atlikimas Lietuvoje; režisierė V. Mikštaitė), F. Poulenco ''Žmogaus balsas'' (1979), B. Bartóko ''Hercogo Mėlynbarzdžio pilis'' (1983), B. Dvariono ''Dalia'' (1985; visų režisierė J. Janulevičiūtė).
 
, M. Reizen ir L. Žukovas, L. Bank ir M. Gabovičius, N. Kirsanova, latviai H. Tangijeva‑Birzniece ir O. Lēmanis, E. Feifere (Pfeifere) ir H. Plūcis, prancūzė L. Darsonval ir kiti, trupė ''Lenkų baletas'', 15 užsienio dirigentų, tarp jų – E. Cooperis, N. Malko, F. von Hoesslinas, N. Annovazzi, A. Wolffas, R. Hegeris ir kiti.
Lietuvos kino studijoje sukurti filmai W. A. Mozarto ''Don Giovanni'' (1988) ir B. Kutavičiaus ''Strazdas, žalias paukštis'' (1990; abiejų režisierius J. Vaitkus). Operų (daugelį koncertiškai) su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, lietuvių ir užsienio chorais bei solistais pastatė dirigentas G. Rinkevičius. Tai R. Wagnerio ''Skrajojantis olandas'' (1995), G. Puccini ''Toska'' (1996), ''Turandot'' (1999; pirmąkart Lietuvoje), ''Bohema'' (2006; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Strausso ''Salomėja'' (1997; pirmąkart Lietuvoje), G. Verdi ''Otelas'', ''Simonas Bokanegra'' (abi 2001), ''Kaukių balius'' (2001; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), ''Likimo galia'' (2005; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Leoncavallo ''Pajacai'' (2003; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), P. Čaikovskio ''Pikų dama'' (2005), D. Šostakovičiaus ''Ledi Makbet iš Mcensko apskrities'' (2006; pirmąkart Lietuvoje), J. Juzeliūno ''Žaidimas'' (2007). Klaipėdos muzikinio teatro repertuaro operų parodoma per šio teatro rengiamą vasaros festivalį ''Muzikinis rugpjūtis pajūryje'' (nuo 1998), dabartinės kūrybos (dažniausiai koncertiškai) – per ''Gaidos'' festivalį (nuo 1991; O. Balakausko ''La lointaine / Tolimoji'', L. Rimšos ir L. Paulauskio ''Opera in da House'', abi 2002; V. Baltako ''Cantio'', A. Kučinsko ''Grimo opera'', G. Sodeikos ''Vienatvė dviese'', R. Ashley ''Celestial Excursions / Dangiškos ekskursijos'', visos 2004; I. Stravinskio ''Mavra'', Michelio van der Aa ''One'', abi 2005; V. Bartulio ''Pas de deux'' 2006). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuo 2001 rengtas vasaros sezonas Trakų pilyje sutrumpėjo iki V. Klovos operos ''Pilėnai'' parodymo. ''Banchetto musicale'' festivaliuose koncertiškai atliktos baroko operos – C. Monteverdi ''Orfėjas'', J. Blow ''Venera ir Adonis'', Valdovų rūmų požemiuose pastatyta H. Purcello ''Didonė ir Enėjas'' (1995), F. Caccini ''Rudžiero išlaisvinimas iš Alcinos salos'' (2001). Operų atlikta ir per tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį (nuo 1996), tarp jų – R. Leoncavallo ''Pajacai'' (2003), V. Bartulio ''Mozarto gimtadienis'' (2006), A. Piazzolos tango opera ''Marija iš Buenos Aires'' (pirmą kartą Lietuvoje), M. Petrausko ''Birutė'' (abi 2007).
 
1940 SSRS okupacija, II pasaulinis karas ir Vokietijos okupacija teatro veiklos krypties pastebimiau nespėjo pakeisti. Jis rodė įprastinį repertuarą, pvz., per 1942–43 sezoną parodyta 18 operų (139 spektakliai), įvyko 12 simfoninės muzikos koncertų. Parengtos trys premjeros (1942 06 23 S. Šimkaus opera ''Pagirėnai'', 1944 05 07 J. Pakalnio baletas ''Sužadėtinė'', W. A. Mozarto opera ''Figaro vedybos''). Įsteigtos ir veikė su Valstybės opera susijusios 3 naujos trupės – Operetė (dabar Kauno muzikinis teatras
 
), Vilniaus operos trupė
 
ir Šiaulių teatro muzikinis ansamblis (Šiaulių muzikinis teatras
 
). 1941–44 teatras vadintas Kauno didžiuoju teatru, nuo 1944 rugsėjo – Kauno valstybiniu teatru. Didžiausi teatro pokyčiai prasidėjo, kai 1944 2 pusėje SSRS antrą kartą okupavo Lietuvą. Į Vakarus pasitraukė apie 30 operos solistų, apie pusė baleto trupės, kai kurie dirigentai, scenografai, chorvedžiai, pianistai korepetitoriai, daug kitų teatro narių. 1947 Detmolde jie pastatė G. Rossini operą ''Sevilijos kirpėjas'', 1948 Augsburge – L. Delibes’o baletą ''Kopelija'', vėliau dauguma išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, čia dalyvavo steigiant Čikagos lietuvių operą
 
, daugelis šokėjų įsteigė baleto studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje. Nutrūko teatro ryšiai su Europos teatrais, vokalo pedagogikos centrais, išeivijos muzikais. Teatro veikla buvo nukreipta okupacijai įteisinti ir sovietizmui propaguoti. Meno prigimčiai svetimi SSRS totalitarinio komunistinio režimo ideologiniai reikalavimai ilgam sustabdė šiuolaikinių kompozitorių veikalų spektaklius, sutrikdė modernios stilistikos raidą lietuvių kompozitorių operose ir baletuose. 1944, atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė atskirą Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybinį operos ir baleto teatrą. 1948 teatras perkeltas į Vilnių. 1954 pavadintas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybiniu akademiniu operos ir baleto teatru. Nuo 1998 turi dabartinį pavadinimą. 1974 pastatyti nauji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai.
 
Pirmaisiais metais po karo trečdalį operos ir beveik pusę baleto repertuaro sudarė rusų ir buvusių SSRS tautų kompozitorių kūriniai. 1948–58 vyriausieji dirigentai buvo atsiųsti iš Rusijos (S. Delicijevas, I. Altermanas). Teatro veikla buvo politizuota, bet jis liko svarbiu tautinės kultūros židiniu. Ilgainiui nusistojo repertuaras, 7 dešimtmetyje parodyta keletas 20 a. klasikos veikalų, bet repertuaras išsiplėtė nedaug: 1944–87 laikotarpiu pirmą kartą parodyti 31 kompozitoriaus 57 veikalai, tarp jų – dvylikos lietuvių kompozitorių 18 operų. Dirigavo A. Kalinauskas
 
, R. Geniušas
 
, V. Viržonis
 
, A. H. Žiūraitis
 
, J. D. Aleksa
 
, D. Samėnas
 
, A. Šulčys
 
, keletą operų – M. Dvarionaitė
 
, Ch. Potašinskas
 
, J. Vadauskas, L. Survila
 
. Režisavo J. Grybauskas
 
, A. Zauka
 
, J. Gustaitis
 
, V. Popovas, A. Rudaitis, V. Mikštaitė
 
, V. Grivickas
 
, E. Domarkas
 
, R. Siparis
 
, keletą premjerų parengė dramos teatro režisieriai H. Vancevičius
 
, P. Gaidys
 
, R. Vaitkevičius, N. Krotkutė, rusų ir Vokietijos Demokratinės Respublikos režisieriai. Scenografiją kūrė J. Jankus
 
, R. Songailaitė‑Balčikonienė
 
, H. Ciparis
 
, V. Palaima
 
, I. Ivanovas
 
, F. Navickas
 
, A. Kariniauskas
 
. Reikšmingų darbų sukūrė L. Truikys
 
, Didžiojo teatro Maskvoje dailininkas V. Leventalis, estas R. Renteris. Chorui vadovavo J. Dambrauskas
 
, J. Dautartas
 
, A. Krogertas
 
, A. Arminas
 
, chormeisteriais dirbo J. Bielionis
 
, V. Leparskas, P. Vaičekonis, R. Tilvikas, A. Celiešius, Č. Radžiūnas
 
. Baletmeisteriai: E. Bukaitis
 
, V. Grivickas, B. Kelbauskas, V. Brazdylis. Žymiausi dainininkai: sopranai P. Zaniauskaitė, V. Dagelytė, L. Jakevičiūtė, J. Jasaitytė, R. Tumalevičiūtė, J. Petraškevičiūtė, I. Ylienė, B. Leonaitė, E. Čiudakova, E. Saulevičiūtė, I. M. Žukaitė, G. Kraskauskaitė, T. Slankauskaitė, E. Kornejeva, V. Kuraitė, G. Kaukaitė, G. Apanavičiūtė, mecosopranai A. Vaitkutė, V. Meliešytė, E. Kudabaitė, S. Vaidžiūnaitė, M. Aleškevičiūtė, I. Jasiūnaitė, B. Almonaitytė, N. Ambrazaitytė, tenorai K. Gutauskas, A. Satkūnas, J. Indra, V. Česas, V. Adamkevičius, V. Usinas, V. K. Noreika, E. Kuodis, J. Antanavičius, baritonai J. Stasiūnas, R. Marijošius, K. Šilgalis, V. Rubackis, Z. Tervydis, J. Urvelis, E. Kaniava, P. Zaremba, V. Bakas, R. Vešiota, bosai R. Siparis, Z. Paulauskas, H. Zabulėnas, L. Muraška, A. Lietuvninkas, V. Daunoras, V. Kuprys. 8–9 dešimtmetyje debiutavo sopranai D. Juodikaitytė‑Adamkevičienė, S. Jonaitytė, J. Čiurilaitė, R. Tumuliauskaitė, I. Milkevičiūtė, S. Stonytė, mecosopranai A. Stasiūnaitė, V. Šiškaitė, tenorai E. Eidukaitis, B. Tamašauskas, Č. Nausėda, G. Grigorianas, Z. Žemaitis, S. Larinas, A. Janutas, baritonai E. Vasilevskis, A. Markauskas, S. Dirsė, A. Malikėnas, bosai J. Jocys, V. Prudnikovas, V. Bakula. Baleto artistai: G. Sabaliauskaitė, T. Sventickaitė, A. Ruzgaitė, I. Kalvaitytė, A. Tumalevičiūtė, H. Kunavičius, H. Banys, Č. Žebrauskas, L. Aškelovičiūtė, R. Minderis, V. Kudžma, R. Janavičiūtė‑Kantoravičienė, S. Masaniova, N. Antonova, N. Beredina, L. Bartusevičiūtė‑Noreikienė, A. Gineitytė, P. Skirmantas, J. Katakinas, V. Chlebinskas, J. Valeikaitė, A. Molodovas.
 
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras buvo vienas žymesnių visoje SSRS. Maskvos žinybos Vilnių įtraukdavo į gastroliuojančių užsienio dainininkų planus, todėl teatre dainavo E. Moser, A. Tomowa‑Sintow, G. Bumbry
 
, J. Kingas, N. Rossi‑Lemeni, L. Quilico, šoko Y. Chauviré ir jaunesni Paryžiaus ''Grand Opéra'' šokėjai; gastroliavo Varšuvos Kamerinė ir Didžiojo teatro operos, Slovakų nacionalinio teatro Bratislavoje opera, Niujorko ''Joffrey Ballet'', M. Béjart’o ''XX a. baletas'' ir kiti. Nuo 7 dešimtmečio kai kurie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai turėjo galimybę stažuoti Milano ''La Scala'' teatre, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, bet net žymiausiems buvo leista dainuoti beveik tik vadinamųjų socialistinių šalių teatruose. Visas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras gastroliavo Maskvoje (1954, 1957, 1963, 1970, 1986), Leningrade (1958), Rygoje (1979).
 
Naujas teatro raidos tarpsnis prasidėjo kartu su politinio gyvenimo pokyčiais, kurie lėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1987 pastatyta paskutinė sovietinė opera (A. Bražinsko ''Liepsna''). Atgauta teisė savarankiškai tvarkyti repertuarą ir visą veiklą. Atnaujinti ryšiai su išeivijos muzikais ir pasaulio operos teatrais. 1988 sausį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pirmą kartą gastroliavo už SSRS ribų (4 operos ir 3 baleto spektakliai Varšuvos Didžiajame teatre). 1989 teatre viešėjo D. Lapinsko
 
vadovaujama Čikagos naujoji opera (''The New Opera Company of Chicago''), pradėta bendradarbiauti su Čikagos lietuvių opera
 
, parengta bendra A. Ponchielli operos ''Lietuviai'' premjera. 1991 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pirmą kartą pasirodė Vokietijoje (G. Verdi operos ''Don Karlas'' 12 spektaklių ir L. Truikio scenografijos paroda Heilbronne). Diriguoti pradėjo M. Staškus
 
, kai kuriuos spektaklius J. Geniušas
 
, M. Piečaitis, V. Lukočius
 
. Premjerų parengė kviestiniai režisieriai N. Petrokas
 
, J. Vaitkus
 
, L. Zaikauskas, J. Jurašas
 
, G. Varnas
 
, V. Pauliukaitis, E. Nekrošius
 
, D. Ibelhauptaitė
 
, R. Wilsonas
 
, dirigentai J. Domarkas
 
, G. Rinkevičius
 
, R. Šervenikas
 
, dailininkai J. Arčikauskas
 
, D. Mataitienė
 
, J. Malinauskaitė
 
, V. Kalinauskas
 
, A. Jacovskis
 
, A. Jacovskytė
 
, J. Statkevičius
 
, choreografai J. Smoriginas
 
, E. Domeika
 
, A. Cholina
 
, vokiečių, austrų, slovakų, estų, lenkų, rusų, vengrų, anglų, Jungtinių Amerikos Valstijų menininkai.
 
Repertuare ir toliau vyravo 19 a. operos, pastatytos tik 3 nauji lietuvių kūriniai (1989 03 25 V. Telksnio ''Mažylis'', 2000 06 25 B. Kutavičiaus ''Lokys'' ir 2003 10 09 ''Ugnis ir tikėjimas''). Pagarsėjo sopranai A. Buzaitė, I. Zelenkauskaitė
 
, R. Šilinskaitė
 
, mecosopranai I. Linaburgytė
 
, L. Jonutytė
 
, E. Klivickaitė
 
, tenorai A. Tveraga
 
, V. Kurnickas
 
, A. Rubežius
 
, baritonas V. Juozapaitis
 
, bosai L. Norvaišas
 
, V. Bagdonas
 
<nowiki>;</nowiki> vaidmenų sukūrė filharmonijos solistė A. Krikščiūnaitė
 
, jauni dainininkai – sopranai J. Stupnianek
 
, S. Janušaitė‑Iljoitienė
 
, J. Gedmintaitė
 
, mecosopranas L. Račkauskaitė, tenorai K. Alčiauskis, E. Montvidas
 
, baritonai M. Žemaitis, G. Žalys, D. Stumbras
 
, L. Pautienius
 
, bosas E. Dauskurdis
 
. Baleto artistai: E. Špokaitė
 
, Ž. Baikštytė
 
, R. Jezerskytė
 
, A. Bazevičiūtė
 
, M. Hamanaka
 
, N. Beliakaitė
 
, E. Smalakys
 
, M. Baužys
 
, N. Juška
 
, A. Paulauskas
 
, A. Daraškevičius
 
. Teatre dirba 28 operos solistai, 79 choristai, 113 orkestro artistų, 75 baleto artistai (2008).
 
Solistai dalyvauja kitų muzikinių kolektyvų rengiamuose operų spektakliuose, koncertuoja, kviečiami į užsienį. Operos trupė gastroliavo Vokietijoje (1991, 1995, 1996, 1998, 2000), Italijoje (1992, 2007), Suomijoje (1993), Olandijoje (1993, 1995, 2000), Taivane (2000), Švedijoje (2003), Didžiojoje Britanijoje (2004 Nottinghame, su baleto trupe), Lenkijoje (2005), Vengrijoje ir Slovėnijoje (2007), baleto trupė – Maskvoje (1954, 1957, 1963, 1969, 1986, 2003), Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas; 1958), Vokietijoje (1969, 1977, 1987, 1990, 1992, 1994, 2000, 2002), Bulgarijoje (1973), Rygoje (1979, 2006), Estijoje (1980), Graikijoje (1983, 1997), Švedijoje (1983, 1984), Zaire, Konge, Zimbabvėje, Argentinoje (1987), Sirijoje, Turkijoje, Meksikoje, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1988), Lenkijoje (Varšuvoje 1988, 2006, 2013), Lotynų Amerikos šalyse (1989), Olandijoje (1992–97), Prancūzijoje, Kaire, Danijoje (1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Vašingtone 1998), Lodzėje, Madride, Italijoje (1999, 2004), Japonijoje (2001), Turkijoje (2001, 2002), Valensijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londone 2002, Nottinghame 2004), Slovėnijoje (2002), Ispanijoje (2005, 2007), Kinijoje (2015). Nuo 2001 rengiamas ''Vasaros sezonas Trakų pilyje''. Nuo 2003 veikia Operos studija.
 
== Pavadinimų kaita ==
eilutė 92 ⟶ 292:
 
== Operos solistai ==
[[Joana Gedmintaitė]] ([[sopranas]]), Sandra Janušaitė (sopranas), [[Viktorija Miškūnaitė]] (sopranas), Julija Stupnianek (sopranas), Regina Šilinskaitė (sopranas), Irena Zelenkauskaitė (sopranas), [[Laima Jonutytė]] ([[mecosopranas]]), Eugenija Klivickaitė (mecosopranas), [[Inesa Linaburgytė]] (mecosopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas ([[tenoras]]), [[Rafailas Karpis]] (tenoras), Tomas Pavilionis (tenoras), Eugenijus Chrebtovas ([[baritonas]]), [[Arūnas Malikėnas]] (baritonas), Dainius Stumbras (baritonas), Egidijus Dauskurdis (bosas), [[Liudas Mikalauskas]] (bosas), Liudas Norvaišas (bosas).
* [[Joana Gedmintaitė]] ([[sopranas]])
* Sandra Janušaitė (sopranas)
* [[Viktorija Miškūnaitė]] (sopranas)
* Julija Stupnianek (sopranas)
* Regina Šilinskaitė (sopranas)
* Irena Zelenkauskaitė (sopranas)
* [[Laima Jonutytė]] ([[mecosopranas]])
* Eugenija Klivickaitė (mecosopranas)
* [[Inesa Linaburgytė]] (mecosopranas)
* Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
* Mindaugas Jankauskas ([[tenoras]])
* [[Rafailas Karpis]] (tenoras)
* Tomas Pavilionis (tenoras)
* [[Edmundas Seilius]] (tenoras)
* Eugenijus Chrebtovas ([[baritonas]])
* [[Arūnas Malikėnas]] (baritonas)
* Dainius Stumbras (baritonas)
* Vladas Bagdonas ([[bosas]])
* Egidijus Dauskurdis (bosas)
* [[Liudas Mikalauskas]] (bosas)
* Liudas Norvaišas (bosas)
 
== [[Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras|'''Choras''']] ==
Chormeisteriai, choro vadovai:
 
* Julius Štarka (1920-1944);
Julius Štarka (1920-1944); Jonas Dambrauskas (1944-1946); Vladas Leparskis (1946-1948); Jonas Dautartas (1947-1968); Adolfas Krogertas (1953-1959 ir 1968-1983); Petras Vaičekonis (1968-1976); Anicentas Arminas (1983-1988); Ramūnas Tilvikas (1985-1991); Alfredas Celiešius; Česlovas Radžiūnas (1976-1975 vyr. chormeisteris, nuo 1989 m. - choro vadovas)
* Jonas Dambrauskas (1944-1946);
 
* Vladas Leparskis (1946-1948);
*[[Česlovas Radžiūnas]] – choro meno vadovas
* Jonas Dautartas (1947-1968);
* Petras Paulavičius – choro direktorius
* Adolfas Krogertas (1953-1959 ir 1968-1983);
* Alfredas Celiešius – chormeisteris
* Petras Vaičekonis (1968-1976);
*[[Povilas Butkus]] – chormeisteris
* Anicentas Arminas (1983-1988);
*[[Jolanta Čiurilaitė]] – vokalo pedagogė
* Ramūnas Tilvikas (1985-1991);
*[[Arūnas Malikėnas]] – vokalo pedagogas
* Česlovas Radžiūnas (1976-1975 vyr. chormeisteris, nuo 1989 m. - choro vadovas)
 
== Baletas ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_nacionalinis_operos_ir_baleto_teatras"