Kauno įgulos maištas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Vasario 22 d.: pasiruošimas puolimui |
→Vasario 22 d.: +puolimas |
||
Eilutė 45:
Apie 15 val. į Šančių įgulą atvyko [[Krašto apsaugos ministras|Krašto apsaugos ministro]] padėjėjas [[Antanas Merkys]] ir pulkininkas Kleščinskis. Pokalbyje su 8-ojo pėstininkų pulko vadu sutarta pulti Panemunės kareivines, tačiau rengti puolimą Nemuno ledu be priedangos buvo pernelyg rizikinga. A. Merkys susiskambino su artilerijos pulke įsitvirtinusiu sukilėlių komitetu, išklausęs atmetė jų reikalavimus bei įsakė paleisti suimtus karininkus ir atstatyti tvarką. Komitetui atsisakius reikalavimus vykdyti, A. Merkys įsakė 8-ojo pėstininkų pulko vadui pradėti karinius veiksmus. 6-ojo pulko pirmo bataliono vado inicijuotos derybos su sukilėlių komitetu taip pat žlugo. Sukilėliai Panemunėje atidengė artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnį, į kurią ugnimi atsakė Šančių įgula. Apie 16 val. į Šančius šarvuočiu atvyko kapitonas Vyšniauskas. Tarp įgulos kareivių buvo kilęs judėjimas Vyšniauską suimti, tačiau suėmimo pavyko išvengti. Šarvuotis buvo pasiųstas į Panemunę, tačiau ant tilto sugedus kulkosvaidžiams jis buvo atitrauktas atgal. Pakaitai vakare buvo atsiųstas kitas šarvuotis, tačiau abi pusės nesiveržė puolimui nesiryžo. Susišaudymas tęsėsi iki 23 val.
Kaune iš vakaro paskelbta karinė padėtis, įvesta komendanto valanda. Nuosaikiosios kariuomenės pajėgos ruošėsi Panemunėje lokalizuotų maištininkų puolimui vasario 23 d. ryte. Iš [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] iškviestos dvi 4-ojo pėstininkų pulko kuopos. Naktį vyriausiame štabe budėjo A. Merkys, generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas [[Stasys Nastopka]], pirmos divizijos vadas pulkininkas leitenantas [[Kazys Ladiga]]. Apsimesdamas prijaučiančiu su sukilėliais telefonu bendravo operacijų dalies viršininkas majoras [[Aleksandras Šumskis]], tokiu būdu sužinojęs maišininkų pajėgų dydį, planus maištui nepasisekus bėgti į [[Alytus|Alytų]], bei sumenkino jų moralę pranešdamas, jog maištininkų palaikymas kituose daliniuose nepakankamas. Tik apie 2 val. nakties maištininkai suprato A. Šumskio klastą. Pernakt suplanuotos kitos dienos operacijos: Panemunės puolimas iš Šančių, [[Rokai|Rokų]] ir [[IV Kauno fortas|IV forto]] pusės.
Maištininkų tarpe vyko bruzdėjimai, nemažai kareivių naktį pasitraukė iš Panemunės. Artilerijos karininkai bandė trauktis išsigabendami pabūklus, tačiau buvo sulaikyti ir komiteto įsakymu turėjo ruoštis auštant apšaudyti Šančius. Iš Šančių prapliupus kulkosvaidžių ugniai dauguma artileristų išsibėgiojo, pabūklai nugabenti į Roželių dvarą.<ref name="Ivinskis"/>
== Vasario 23 d. ==
Apie 6 val. ryto Panemunę šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi iš Rokų apšaudė 6-tas ir 8-tas pėstininkų pulkai. Maištininkai atsišaudė šautuvais bei dviem pabūklais, stovėjusiais prie artilerijos pulko vadavietės ir arklidžių. Jų sviediniai krito ir Šančiuose. Majoras J. Čaplikas nelaukdamas kol naktį iš Kėdainių atvykusi 4-o pėstininkų pulko 9-tos kuopa nusigaus į Rokus, 10 val. ryto įsakė Panemunės puolimą. Maištininkų moralę palaužė žinia, jog jų malšinimui vadovaus K. Ladiga. Nemažai jų pasitraukė link [[Prienai|Prienų]] bei [[Marijampolė]]s.
Panemunės puolimui prasidėjus Šančių daliniai plačiu frontu ledu perėjo Nemuną. Puolime taip pat dalyvavo vyr. leitenanto [[Sergejus Fanstilis|Sergejaus Fanstilio]] vairuojamas šarvuotis, kurio pasirodymas smarkiai paveikė maišininkų moralę – auto bataliono kareiviai vos jį išvydę sudėjo ginklus atgal į sandėlį. Šarvuočio pridengiami pėstininkai puolė artilerijos pulko kareivines, 8-o pulko pirmoji kuopa užėmė IV fortą. Be pasipriešinimo paimta artilerijos vadavietė. Maištininkai pabėgo, pasislėpė arba pasidavė. Apie 11 val. maištas Panemunėje nuslopintas, suimta keliasdešimt maištininkų. Pabėgusiems persekioti pasiųsti raiteliai bei 4-o pulko dalis su dviem kulkosvaidžiais. Vakare jie Prienuose sugavo devynis kareivius, kuriuos pristatė į Kauną.
== Šaltiniai ==
| |||