Kalvystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 77.221.73.164 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
[[Vaizdas:FeldschmiedeFeuer.jpg|thumb|180px|Kalvis amatų šventėje]]
[[Vaizdas:Kaziuko mugė dirbiniai iš geležies.jpg|thumb|200px|KlalvystėsKalvystės gaminiai [[Kaziuko mugė]]je 2009 m.]]
 
'''Kalvystė''' – vienas senoviškiausių [[amatas|amatų]], kurio esmė yra daiktų kalimas iš [[metalas|metalų]]. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir [[rūda|rūdos]] paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su [[geležis|geležimi]] ir [[plienas|plienu]], bet kalviai neretai dirbdavo ir su kitais metalais – [[bronza]], [[žalvaris|žalvariu]], [[varis|variu]] ir kt.
 
'''Kalvis''' – žmogus, užsiimantis kalvyste, dažniausiai savo dirbtuvėje – [[kalvė]]je.
Specializuoti kalviai vadindavosi kitaip:
* varkalys – dirbantis su variu
Eilutė 15:
Tikrasis metalo amžius prasidėjo žmonijai išmokus metalus apdirbti termiškai. Patiems seniausiems geležies gaminiams yra apie 4000 metų. Metalų apdirbimas išsivystė įvairiose Žemės rutulio vietovėse nepriklausomai viena nuo kitos. Mažosios Azijos, [[Indija|Indijos]] bei pietų Europos regionuose metalo rūdų lydymas bei terminis apdorojimas atsirado beveik vienu metu, prieš 3000 metų. [[Europa|Europoje]] ir [[Tolimieji Rytai|Tolimųjų Rytų]] šalyse metalo amžius atėjo vėliau, po 500 metų.
 
Kalviai visose šalyse buvo gerbiami žmonės, kai kuriose tautose prilyginami burtininkams. Ir nenuostabu –: juk tarsi iš nieko – iš geležies rūdos, purvino, pilko akmens gabalo sugebėdavo padaryti daug nuostabių daiktų.
 
Įdomu pastebėtiPastebėtina, kad daugelyje pasaulio religijų vieninteliu „dirbančiu“ dievu būdavo „dievas – kalvis“. Pas graikus – [[Hefaistas]], pas romėnus – [[Vulkanas (mitologija)|Vulkanas]], slaviškų tautų religijose – [[Svarogas]].
 
Daugiau kaip prieš 1500 metų Indijos meistrai pagamino 6,5 tonos svorio, 7,3 metro aukščio, 41,6 cm skersmens metalinę koloną, kuri šiuo metu stovi vienoje iš sostinės gatvių. Nustatyta, kad ją sudaro beveik gryna geležis (99,72 %) su nedidelėmis [[Siera|sieros]], [[fosforas|fosforo]] priemaišomis.
 
== Literatūra ==
* Lietuvos kalviai, 2008: albumas (sud. Jolanta Kopač). – Klemiškė: Lietuvos kalvių sąjunga, 2008. – 250 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-924-00-5
 
{{Commons|Blacksmith}}
 
[[Kategorija:Amatai]]
 
[[ja:鍛冶]]