Vepriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
== Gamta ir geografija ==
Vepriai įsikūrę didžiausio [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] teritorijoje 8 km skersmens [[Veprių krateris|Veprių meteoritinio kraterio (astroblemos)]] viduryje, meteorito kritimo vietoje susiformavusiame Veprių [[grabenas|grabene]]. Šiaurės vakarų kryptimi nusidriekęs [[Veprių kalvagūbris]] (80–105 m virš jūros lygio) [[Geležė (Šventoji)|Geležės (Riešės)]], Ūdroklio ir [[Šventoji|Šventosios]] slėnių. Didžiausias vandens telkinys – Veprių ežeras, plačiai naudojamas rekreacijai ir žūklei. Drėgnesnių vietų miškuose vyrauja lapuočiai, o kalvos apaugusios šilais. Į vakarus nuo ežero plytėjo [[rezervatas]], kuriame buvo stebimos miško bendrijos savo natūralioje būklėje. Jame nevykdoma jokia ūkinė veikla. Į rytus nuo Geležės (Riešės) upės žemupio (Cedrono) plyti rekreacinės paskirties miškas, smarkiai nukentėjęs nuo eglynų džiūties Lietuvoje 1995 m. ir dalinai atsodintas [[Sibirinis kėnis|sibiriniais kėniais]].
== Istorija ==
Eilutė 38:
[[Vaizdas:Old Vepriai.jpg|thumb|359px|left|Senoji Veprių bažnyčia ir [[Vilnius|Vilniaus]] gatvė apie 1900 metus]]
[[1845]] m. įkurta Veprių parapija. [[1864]] m. Vepriai tapo [[Veprių valsčius|valsčiaus]] centru
Tarpukariu miestelyje vykdyta intensyvi apdirbimo ir gamybinė veikla. [[1924]] m. valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Ant Veprių ežero kranto ties Geležės (Riešės) upelio ištakomis stovėjęs triaukštis Pliaterių vandens malūnas žemės ūkio mokyklos direktoriaus Vlado Paštuko iniciatyva ketvirtajame dešimtmetyje buvo patobulintas užtvankoje greta rato įrengiant modernią turbiną, kuri malūno girnas pajėgė sukti net ir vasarą, kai Riešės debitas sumenkdavo. Ryčiau malūno esančioje aptvertoje paupio teritorijoje veikė lentpjūvė, kurios pjūklus varė dyzelinis generatorius. Privatizuota dvaro spirito varykla visu pajėgumu veikė ir tarpukariu: iš bulvių ir salyklo brogos joje buvo distiliuojamas spiritas. Tai buvo pirmasis pastatas miestelyje, kuriame patalpoms apšviesti buvo naudojama elektra. Tuo metu ją gamino malkomis kūrenamas generatorius.
Sovietmečiu buvo S. Nėries kolūkio gyvenvietė, veikė profesinės technikos mokykla, rengusi kaimo mechanizatorius, daržininkus, sodininkus, vairuotojus. [[1962]] m. Šventosios slėnio terasoje šalia naikinamų Kalvarijų pradėta statyti 240 vietų pionierių stovykla, kuri [[2010]] m. modernizuota ir rekonstruota į vaikų poilsio stovyklą. Ant Veprių ežero kranto ties Geležės (Riešės) upelio ištakomis stovėjęs triaukštis Pliaterių vandens malūnas ir medinis tiltas nugriauti 7 dešimtmetyje. Devintajame dešimtmetyje šioje vietoje įrengta gelžbetoninė ežero užtvanka su pėsčiųjų tilteliu, o 1999 m. gretimoje pievoje įkurtas „Amžių sandūros“ skulptūrų parkas.▼
▲Sovietmečiu buvo S. Nėries kolūkio gyvenvietė, veikė profesinės technikos mokykla, rengusi kaimo mechanizatorius, daržininkus, sodininkus, vairuotojus. [[1962]] m. Šventosios slėnio terasoje šalia naikinamų Kalvarijų pradėta statyti 240 vietų pionierių stovykla, kuri [[2010]] m. modernizuota ir rekonstruota į vaikų poilsio stovyklą.
Septintajame dešimtmetyje Vepriuose nutiesta visiškai nauja Šventosios gatvė, sujungusi miestelio centrą su tiltu per Šventąją ir nukreipusi tranzitinį eismą nuo Ežero gatvės. Aštuntojo dešimtmečio viduryje miestelio centras neišvengė didelių pokyčių: buvo nugriauta senoji klebonija, mokykla ir dar keletas medinių sodybų, jų vietoje pastatant sovietinio stiliaus visuomeninių pastatų kompleksą. Šiuo metu jame įsikūrusios 2 parduotuvės, baras ir motelis, o gretimame name veikia ambulatorija.
| |||