5 088
pakeitimai
Bečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Dvaro istorija
S (→Istorija: dar informacijos) |
S (→Dvaro istorija) |
||
|
XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Bečiai visų pirma buvo dvaro gyvenvietė, šaltiniuose minima kaip ''Бече''. Dvaras buvo [[Rusijos Imperija|Carinės Rusijos]] ministro pirmininko [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino nuosavybė, kurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas. Vidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas spaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės, buvo įrengtas mūrinis lieptas, per kanalą sumūrytas tiltelis, išlikęs iki šiandien. Kad tvenkinyje būtų pakankamai vandens sukti malūno ratą, nuo [[Rizgonys|Rizgonių]] miške buvusio ir dabar jau užpelkėjusio ežerėlio iki pat dvaro oranžerijos darbininkų rankomis buvo iškastas kanalas, vandeniu pildęs Bečių tvenkinį.
Į savo valdas A. Stolypinas iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo [[Jonavos geležinkelio stotis|Jonavos geležinkelio stoties]] atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą [[1911 m.|1911]] m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. [[1917 m.|1917]] m. po revoliucijos emigruoti buvo priverstas ir pats šeimininkas Aleksandras.
Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrimas. 10 m pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas [[Steponas Nasvytis]], tuo metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.
| |||