Bečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 300 pridėta baitų ,  prieš 9 mėnesius
S
→‎Istorija: dar informacijos
S (→‎Istorija: dar informacijos)
'''Bečiai''' (arba '''Bėčiai''') – kaimas [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], 1,5 km į pietvakarius nuo [[Vepriai|Veprių]]. Seniūnaitijos centras. Yra [[Bečių kapinynas]], stūkso „pėduotasis“ [[Bečių akmuo]].
 
Bečių kaime išlikę Stolypinų giminei priklausiusių medinių dvaro rūmų krosnies su kaminu ir rūsių taip pat ūkinių pastatų, ledainės griuvėsiai ir požeminis sandėlis. Šalia auga dvaro laikus menantys seni [[klevas|klevai]], [[liepa|liepos]] ir [[vakarinė tuja]]. Pietryčių pusėje yra Bečių tvenkinys su vandens malūno pamatų liekanomis, apsuptas buvusio dvaro parko liekanų, senų pušų ir maumedžių. Sovietmečiu jis buvo sujungtas su [[Veprių ežeras|Veprių ežeru]] 800 m ilgio kanalu.
 
Tvenkinio šiaurvakarinėje pusėje trykšta Bečių šaltinis. Sovietmečiu čia buvo įrengtas gręžinys ir pastatytas šulinio pastatas, iš kurio vamzdžiu stipria srove bėga vanduo, kuris yra labai švarus, beveik beskonis, Bečių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų vertinamas ir naudojamas maistui. Šaltinio aplinka sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms 2008 metais. Kiek piečiau ant vandensvandentiekio bokšto yra susisukę lizdą [[baltasis gandras|baltieji gandrai]].
 
Netoli [[Šventoji|Šventosios]] upės yra buvusių [[kolūkis|kolūkio]] kiaulių fermų griuvėsiai, po kolūkių panaikinimo paversti nelegaliu sąvartynu. Į rytus nuo kaimo, Pakapės miško pakraštyje yra dubenėtas akmuo, vadinamas „vaiko pėda“, yra Bečių senkapiai (XVII a., A 25). Į vakarų pusę plyti vienas didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] [[Rizgonys|Rizgonių]] žvyro karjeras. Karjero vietoje seniau buvęs aerodromas, naudotas [[Antrasis pasaulinis karas|II-ojo pasaulinio karo]] metu.
 
== IstorijaDvaro istorija ==
[[Vaizdas:Alexandr Stolypin.jpg|kairėje|miniatiūra|275x275px|Bečių dvarininkas A. Stolypinas]]
XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Bečiai visų pirma buvo dvaro gyvenvietė, šaltiniuose minima kaip ''Бече''. Dvaras buvo [[Rusijos Imperija|Carinės Rusijos]] ministro pirmininko [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino dvaruinuosavybė, tuokurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas,. kuriameVidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas poilsiuispaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės. Žinoma, kadbuvo 1924įrengtas m. parceliuojant valstybės nusavintąmūrinis dvarąlieptas, kuriamper tuokanalą metusumūrytas priklausė 86 ha žemėstiltelis, dvarasišlikęs jau buvęs prastaiiki prižiūrimasšiandien. 10Kad mtvenkinyje pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti irbūtų pakankamai prastosvandens būklės.sukti Antmalūno tvenkinio užtvankos tebestovėjo vandens malūnasratą, bet tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjasnuo [[Steponas NasvytisRizgonys|Rizgonių]], tuomiške metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvarasbuvusio ir jodabar ūkisjau buvoužpelkėjusio sutvarkyti,ežerėlio betiki 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė. Nacionalizuotipat dvaro rūmaioranžerijos perdarbininkų karąrankomis ir pobuvo joiškastas sunykokanalas, todėlvandeniu nepriklausomybėspildęs laikųBečių nesulaukėtvenkinį.
 
Į savo valdas A. Stolypinas iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo stoties atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą [[1911 m.|1911]] m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. [[1917 m.|1917]] m. po revoliucijos emigruoti buvo priverstas ir pats šeimininkas Aleksandras.
 
Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrimas. 10 m pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas [[Steponas Nasvytis]], tuo metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.
 
== Gyventojai ==
5 066

pakeitimai