Motiejus Valančius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Motiejus Kazimieras Valančius''' ([[1801]] m. [[vasario 16]] d. – [[1875]] m. [[gegužės 17]] d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – [[Žemaičių vyskupas]] (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.▼
M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.{{Žmogaus biografija▼
| fonas = rel
| vardas = {{PAGENAME}}
eilutė 27 ⟶ 29:
| vikiteka = Category:Motiejus Valančius
}}
▲'''Motiejus Kazimieras Valančius''' ([[1801]] m. [[vasario 16]] d. – [[1875]] m. [[gegužės 17]] d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – [[Žemaičių vyskupas]] (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
▲M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.
== Biografija ==
eilutė 43 ⟶ 41:
Iki [[1854]] m. gyveno vyskupijos centre Varniuose. Nepasitikėdama vyskupu ir norėdama kontroliuoti jo veiklą, valdžia [[1864]] m. vyskupijos centrą perkelė į [[Kaunas|Kauną]]. Čia reziduojantį vyskupą nuolat sekė policija, baudė [[gubernatorius|gubernatoriaus]] administracija.
Netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su tikinčiaisiais, ėmėsi plunksnos – prasidėjo intensyviausias literatūrinės veiklos tarpsnis. Gyvendamas Kaune [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] laikais parašė ir Prūsijoje išspausdino labiausiai mėgiamas ir skaitomas „Vaikų knygelę“, „Paaugusių žmonių knygelę“, „Pasakojimus Antano tretininko“, „Palangos Juzę“. Iš viso parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti [[žemaičių kalba]], kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Mirė [[1875]] m. [[gegužės 17]] d. Kaune nuo cukraligės, palaidotas [[Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Arkikatedros bazilikos]] kriptoje.
eilutė 53 ⟶ 51:
Vis dėlto blaivybės draugijos buvo persekiojamos visus šešerius egzistavimo metus, o 1864 m. jas uždraudė [[Michailas Muravjovas]]. Dideli blaivybės draugijų priešininkai buvo dvarininkai ir visi, uždarbiavusieji iš degtinės. Blaivybei išplitus, akcizus išsipirkusieji patyrė milžiniškus nuostolius.
Kita kliūtis draugijoms organizuoti – [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] įstatymai, draudę steigti bet kokias draugijas ar brolijas be atskiro leidimo. Blaivybę tiek metų gelbėjo tai, kad idėjai pritarė pats [[caras]]. Vis dėlto kunigai buvo nuolat persekiojami ir skundžiami, kad taiko fizines bausmes girtaujantiems – dauguma skundų buvo melagingi arba kalti būdavo patys valstiečiai, ne kunigai. Draudžiama buvo surašinėti žmones į blaivybės knygas, juos prisaikdinti.[[Vaizdas:Kauno arkikatedra1 2007-07-22.jpg|thumb|200px|Kauno arkikatedros bazilikos [[kripta]]]]Blaivybės sąjūdis ne tik skatino žmones negerti, bet juos suvienijo, padėjo pamatus tautinei savimonei ugdyti.
== Atminimo įamžinimas ==
| |||