Kupiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 83:
Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] [[Daugpilis|Daugpilio]] tvirtovės karinis gubernatorius Danilovas atsiuntė į Kupiškio dvarą pasipriešinimui malšinti specialųjį valdininką bajorą Bžezinskį, lydimą rusų kariuomenės bataliono.
[[Adomas Jurgis Čartoriskis]] po sukilimo pasitraukė į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Caro valdžia [[1834 m.]] konfiskavo visą jo turtą. Kupiškio ir Pienionių seniūnijas laikinai valdyti įgaliojo Adomo Jurgio motiną [[Izabelę Fleming|Izabelę Fleming.]] Jai mirus, 1835 m. liepos 30 d. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu Kupiškio seniūnija perimta valstybės iždo žinion. Kupiškio seniūnijai administruoti [[Vilniaus generalgubernatorija|Vilniaus generalgubernatorius]] [[Nikolajus Dolgorukovas]] 1837 m. paskyrė valstybės patarėją Aleksiejų Puzirevskį. Jo žinioje seniūnija buvo iki [[1843 m.]][[Vaizdas:I91 0.jpg|miniatiūra|Kupiškio valsčiaus administracinis pastatas|276x276px]]
[[Vaizdas:Kupiškio baznycia XVIII a. .jpg|kairėje|miniatiūra|Kupiškio bažnyčia 1791-1903 metų laikotarpiu. [[Alfredas Romeris|Alfredo Riomerio]] [[XIX amžius|XIX a]]. 7-8 deš. piešinys]] [[1843 m.]] spalio 29 d. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] valstybės turtų rūmų II departamento sprendimu 277 metus gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, jos teritorija padalinta į Kupiškio bei Virbališkių valstybinius dvarus. Kupiškio valstybinio dvaro bendruomenės pagrindu buvo sudarytas Kupiškio valstybinių valstiečių valsčius. Suformuota valsčiaus valdyba, kurią sudarė valdžios paskirtas viršaitis ir du pasėdininkai iš vietos valstiečių. Valsčiaus valdyba taip pat turėjo raštininką ir teismą. Pastarąjį sudarė viršaitis ir valstiečių išrinkti tarėjai. 1845 – 1848 m. miestelyje žydų skaičius siekė 1450. Nuslopinus [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimą]], Kupiškio bažnyčia tapo slapto lietuviško švietimo centru, ypač [[1868 m.]] čia klebonu pradėjus dirbti buvusiam vikarui kun. [[Kleopas Kozmianas|Kleopui Kozmianui.]] Lietuviškos spaudos draudimo metais K. Kozmianas platino lietuvišką spaudą, organizavo slaptą vaikų mokymą, tais laikais dar retą lietuvišką chorą, kūrė nelegalias lietuviškas mokyklas.
eilutė 90 ⟶ 92:
[[1866 m.]] sausio 18 d. Rusijos imperijos vyriausybės įstatymu pertvarkytas valstybinių valstiečių administravimas, o [[1867 m.]] gegužės 16 d. leista jiems išsipirkti savo žemės sklypus. Kartu galutinai buvo sutvarkyta valsčių administravimo sistema. Kupiškio valstybinis dvaras panaikintas, o jo vietoje sudarytas administracinis Kupiškio valsčius, priklausantis [[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskričiai.]] Suformuotame [[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiuje]] sudaryta 14 seniūnijų su 68 gyvenamosiomis vietovėmis. Toks Kupiškio valsčius su nedideliais pakitimais gyvavo iki [[1915 m.]]
[[Vaizdas:Kupiskis baznycia.jpg|thumb|left|
[[Vaizdas:KdwR Q18 Kupischki 1915 400dpi.jpg|miniatiūra|Kupiškio apylinkių žemėlapis 1915 m. |272x272px]]
Kupiškio augimą paskatino [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Daugpilio–Panevėžio–Radviliškio geležinkelis]], pastatytas [[1873]] m. greta miesto. <ref>A. Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006 m. 600 p.: iliustr. – ISBN 9986-509-90-4</ref>[[1842]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki [[1890]] m. [[1903]] m. prasideda naujosios pseudogotikinės (neogotikinės) mūrinės Kupiškio bažnyčios statybos, apstatant senąją medinę. Parapijiečių lėšomis statė Kupiškio klebonas ir dekanas [[Stanislovas Janulevičius,]] projektavo Rygos politechnikumo profesorius inžinierius [[Konstantinas Rončevskis]]. Statybos užtrunka iki [[1914 m.]] Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]], apdailos darbai nutrūko, o [[1915 m.]] rusų valdžia išsivežė tris bažnyčios varpus. 1915 m. rugpjūčio 27 d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, 7 sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, žuvusius ir nuo žaizdų mirusius ėmė laidoti prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius.1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas [[Pranciškus Karevičius]] bažnyčią konsekravo. 1905 m. buvo įsteigta Kupiškio vartotojų bendrovė.
| |||