Vikipedija

Kupiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 38:
 
=== Ankstyvoji istorija ===
Miestas įėjo į [[Sėliai|sėlių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. 2000 m. [[Gyvakarai|Gyvakaruose]] (Kupiškio r.) aptiktas [[Akmens amžius|akmens amžiaus]] ([[Neolitinės kultūros Lietuvoje|vėlyvojo neolito]]) kapas, datuojamas III tūkst. pr. Kr. pab. - II pr. Kr. I p. su įkapėmis ir, pagal atliktus tyrimus, vienu iš senųjų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] palaikais. Radiniai saugomi [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionaliniame muziejuje]]. [[Vaizdas:Kupiškio piliakalnis - milžinų kraštas. Nuotr. autorius Paulius Kalamažnikas.jpg|miniatiūra|328x328px|Kupiškio piliakalnis|alt=|kairėje]]
 
Spėjama, kad ant piliakalnio medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a. [[1240]] m. sugriauta Kupiškio pilis. <ref>http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis</ref> Miestas pavadintas pagal [[Kupa|Kupos]] upę (kairysis [[Lėvuo|Lėvens]] intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis. Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.[[Vaizdas:Kupiškio piliakalnis - milžinų kraštas. Nuotr. autorius Paulius Kalamažnikas.jpg|miniatiūra|230x230px|Kupiškio piliakalnis]]▼
 
▲Spėjama, kad ant piliakalnio medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a. [[1240]] m. sugriauta Kupiškio pilis. <ref>http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis</ref> Miestas pavadintas pagal [[Kupa|Kupos]] upę (kairysis [[Lėvuo|Lėvens]] intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis. Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.[[Vaizdas:Kupiškio piliakalnis - milžinų kraštas. Nuotr. autorius Paulius Kalamažnikas.jpg|miniatiūra|230x230px|Kupiškio piliakalnis]]
Kupiškio seniūnija (XVI–XIX a.) buvo viena stambiausių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] karališkųjų valdų, kuriai pradžią davė Kupiškio karališkasis dvaras. [[1480]] m. [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] metraštyje minimas ''Stanislaus Johannis de Cupyschky'' – Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio – manomas pirmasis miestelio vardo paminėjimas, taip pat – ir pirmasis aprašytas šio krašto žmogus. Galinis vardas „''de Cupyscky''“ reiškia vietovę iš kurios jis kilo, kurią tikrų tikriausiai galima laikyti Kupiškiu, taigi, galėjo būti panašiai, kaip ir [[Leonardas da Vinčis]] – miestelio iš kurio jis kilo pavadinimas buvo [[Vinčis]] (''Vinci'').
 
eilutė 51 ⟶ 52:
 
==== Naruševičių valdymas 1598-1610 ====
[[1568 m.|1568]]-[[1575 m.|1575 m]]. Kupiškio seniūniją valdė [[Mikalojus Jonas Naruševičius]]. Po jo mirties, nuo [[1575 m.]] iki [[1603 m.]] valdė jo sūnus [[Mikalojus Naruševičius]]. [[1596 m.]] dokumentuose minimas Kupiškio dvaras, miestelis ir 40 seniūnijos kaimų, miestelio turgus ir kalvė, keturios smuklės. [[1589 m.]] Kupiškyje įvyko gaisras, kurio metu sudegė visa Budrionių gatvė.[[Vaizdas:61j6t1nbv31n.jpg|miniatiūra|[[Gerardas Merkatorius|G. Mercatoriaus]] sudarytas Lietuvos žemėlapis 1595 m., kuriame pažymėtas Kupiškis|alt=|kairėje|279x279px]][[1603 m.|1603]]-[[1610 m.]] Kupiškio seniūniją valdė Mikalojaus Naruševičiaus sūnus [[Andrius Naruševičius]]. [[1603 m.]] atlikta Kupiškio seniūnijos inventorizacija (30 lapų, gudų kalba). Jo duomenimis Kupiškio seniūniją sudarė: Kupiškio dvaras, miestelis ir Kupiškio valsčius. [[Kupiškio dvaras]] buvo prie Juodupės upelio, netoli [[Lėvuo|Lėvens upės]], todėl dažnai vadintas Pajuodupe. Dvare stovėjo 13 įvairių statinių. Valsčiuje buvo 41 kaimas, suskirstytas į 3 vaitijas. Seniūnijos kaimuose buvo 680 [[Dūmas|dūmų]].
 
[[1603 m.|1603]]-[[1610 m.]] Kupiškio seniūniją valdė Mikalojaus Naruševičiaus sūnus [[Andrius Naruševičius]]. [[1603 m.]] atlikta Kupiškio seniūnijos inventorizacija (30 lapų, gudų kalba). Jo duomenimis Kupiškio seniūniją sudarė: Kupiškio dvaras, miestelis ir Kupiškio valsčius. [[Kupiškio dvaras]] buvo prie Juodupės upelio, netoli [[Lėvuo|Lėvens upės]], todėl dažnai vadintas Pajuodupe. Dvare stovėjo 13 įvairių statinių. Valsčiuje buvo 41 kaimas, suskirstytas į 3 vaitijas. Seniūnijos kaimuose buvo 680 [[Dūmas|dūmų]].
 
[[Naruševičiai]] Kupiškį valdė 42 metus (1568–1610 m.). Buvo [[Evangelikai reformatai|evangelininkai]], tuo galima paaiškinti kodėl taip ilgai nebuvo Kupiškyje pastatyta [[Katalikybė|katalikų]] bažnyčia.
 
[[1610 m.|1610]]-[[1615 m.]] Kupiškio seniūniją valdė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Kristupas Dorohostaiskis|Kristupas Manvydas Dorohostaiskis]]. Jo valdymo metu Kupiškyje (apie [[1613 m.]]) pradėta statyti katalikų bažnyčia. [[1615 m.]] mirė Kristupas Manvydas Dorohostaiskis.[[Vaizdas:Aleksander-korwin-gosiewski-1b5f97ef-b314-4c89-be3d-508e3d14ba0-resize-750.jpg|miniatiūra|Kupiškio seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis|280x280px]][[1615 m.]] rugsėjo 20 d. karalius [[Zigmantas Vaza]] Kupiškio seniūniją padovanojo LDK referendoriui ir raštininkui [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandrui Korvinui Gosievskiui.]] [[1616]] m. birželio 13 d. [[Zigmantas Vaza]] patvirtino Kupiškio seniūno [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandro Korvino Gosievskio]] raštą dėl Katalikų bažnyčios įsteigimo Kupiškyje. Tuo metu randamos pirmosios žinios ir apie Kupiškio parapijos mokyklą.
 
[[1615 m.]] rugsėjo 20 d. karalius [[Zigmantas Vaza]] Kupiškio seniūniją padovanojo LDK referendoriui ir raštininkui [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandrui Korvinui Gosievskiui.]] [[1616]] m. birželio 13 d. [[Zigmantas Vaza]] patvirtino Kupiškio seniūno [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandro Korvino Gosievskio]] raštą dėl Katalikų bažnyčios įsteigimo Kupiškyje. Tuo metu randamos pirmosios žinios ir apie Kupiškio parapijos mokyklą.
 
==== Tyzenhauzų valdymas 1636-1760 ====
[[1636 m.]] rugpjūčio 3 d. karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislavo Vazos]] nurodymu Kupiškio seniūnija perduota [[Vilhelmas Tyzenhauzas|Vilhelmui Tyzenhauzui]]. Taip prasidėjo [[Tyzenhauzai|Tyzenhauzų giminės]] valdymas, trukęs iki [[1760 m.]] [[1655 m.]] kilus karui, [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu Kupiškyje įsikūrė švedų įgula. Kraštas nualinamas. [[1667 m.]] Kupiškio seniūnijoje liko 500 [[Dūmas|dūmų.]][[Vaizdas:I20 CIMG0064.jpg|miniatiūra|Seniausias išlikęs murinis namas Kupiškyje, XVIII a. |alt=|kairėje|277x277px]][[1677 m.]] Vilhelmui Tyzenhauzui mirus, [[1677 m.]] rugpjūčio 21 d. karalius [[Jonas Sobieskis]] savo raštu įpareigojo velionio žmoną [[Kotryna Tyzenhauzienę|Kotryną Tyzenhauzienę]] perduoti Kupiškio seniūnijos valdymą savo sūnui [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] ir jo žmonai Barborai. [[1690 m.]] [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] [[Dūmas|dūmų]] registre nurodoma, kad Kupiškio seniūnijoje buvo jau 4 vaitijos ir 662 dūmai. Manytina, kad [[Lietuvos žydai|žydai]] Kupiškyje įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo [[Mikalojus Pacas|Mikalojaus Paco]] leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas [[1682 m.]] Po to, sinagoga, rašytiniuose šaltiniuose, paminima 1722 m. Vėliau, tiek istoriografijoje, tiek amžininkų atsiminimuose, minimos jau trys Kupiškio žydų sinagogos: Kupiškio Didžioji (dabartinė biblioteka L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3a.), chasidų sinagoga ir mitnagidų maldos namai (beit midraš).
 
Po [[1690 m.]] Kupiškio seniūnija atitenka [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jonui Steponui Tyzenhauzui]]. Jam valdant, [[1704 m.]] sudarytas naujas Kupiškio seniūnijos inventorius. [[1710 m.]] kraštą nuniokoja didysis [[Badmetis|badas]] ir [[maras]]. Kaimai sunyko ir ištuštėjo.
[[1677 m.]] Vilhelmui Tyzenhauzui mirus, [[1677 m.]] rugpjūčio 21 d. karalius [[Jonas Sobieskis]] savo raštu įpareigojo velionio žmoną [[Kotryna Tyzenhauzienę|Kotryną Tyzenhauzienę]] perduoti Kupiškio seniūnijos valdymą savo sūnui [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] ir jo žmonai Barborai. [[1690 m.]] [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] [[Dūmas|dūmų]] registre nurodoma, kad Kupiškio seniūnijoje buvo jau 4 vaitijos ir 662 dūmai. Manytina, kad [[Lietuvos žydai|žydai]] Kupiškyje įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo [[Mikalojus Pacas|Mikalojaus Paco]] leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas [[1682 m.]] Po to, sinagoga, rašytiniuose šaltiniuose, paminima 1722 m. Vėliau, tiek istoriografijoje, tiek amžininkų atsiminimuose, minimos jau trys Kupiškio žydų sinagogos: Kupiškio Didžioji (dabartinė biblioteka L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3a.), chasidų sinagoga ir mitnagidų maldos namai (beit midraš). [[Vaizdas:61j6t1nbv31n.jpg|miniatiūra|[[Gerardas Merkatorius|G. Mercatoriaus]] sudarytas Lietuvos žemėlapis 1595 m., kuriame pažymėtas Kupiškis]][[Vaizdas:Aleksander-korwin-gosiewski-1b5f97ef-b314-4c89-be3d-508e3d14ba0-resize-750.jpg|miniatiūra|Kupiškio seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis]]Po [[1690 m.]] Kupiškio seniūnija atitenka [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jonui Steponui Tyzenhauzui]]. Jam valdant, [[1704 m.]] sudarytas naujas Kupiškio seniūnijos inventorius. [[1710 m.]] kraštą nuniokoja didysis [[Badmetis|badas]] ir [[maras]]. Kaimai sunyko ir ištuštėjo.
[[XVIII a.]] pradžioje, Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno daugiausia žydai ir vienas kitas bajoras. [[1726 m.]] Kupiškio seniūnu tampa [[Benediktas Tyzenhauzas]] ([[Skapiškis|Skapiškio]] ir [[Mirabelis (Kupiškis)|Mirabelio dvarų]] savininkas). [[1726 m.]] inventoriaus duomenimis Kupiškyje tuo metu buvo 8 gatvės ir [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė|Turgaus aikštė,]] jose 42 krikščionių ir 39 žydų dūmai. Kupiškio krašto valstiečiai garsėjo linų auginimu, čia buvo jų prekybos centras. Apie tai liudija iki šių dienų išlikęs pirmasis miestelio mūrinis pastatas. Tai – linų sandėlis, statytas XVIII a. pirmoje pusėje.
 
==== Čartoriskių valdymas 1760-1835 m. ====
[[Vaizdas:Dek-page0001.jpg|miniatiūra|Kupiškio dekanato parapijų aprašymas. 1784 m.|395x395px]]▼
[[1760 m.]] karalius [[Augustas III]] Kupiškio seniūniją pavedė valdyti [[Lietuvos didysis etmonas|LDK etmonu]]<nowiki/>i [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolui Kazimierui Oginskiui]], kuris vedė didiko [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolo Frederiko Čartoriskio]] dukterį Aleksandrą. Nuo [[1768 m.]] seniūniją faktiškai valdė [[Aleksandra Čartoriskaitė|Aleksandra Čartoriska.]]
 
[[1771 m.]] Kupiškio seniūniją karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] dekretu atiduota valdyti [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kancleriui]] [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolui Frederikui Čartoriskiui.]] 1773–1775 m. [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] Seime veikė speciali komisija Kupiškio seniūnijos priklausomybei ir riboms sutvarkyti, nes dėl jų buvo kilę ginčų. Mirus Mykolui Frydrichui Čartoriskiui, 1775–1780 m. Kupiškio seniūniją valdė jo žmona [[Eleonora Čartoriska]] (Jono Antano Valdšteino ir Onos Valdštein duktė).
 
[[Vaizdas:I20 CIMG0064.jpg|miniatiūra|Seniausias išlikęs murinis namas Kupiškyje, XVIII a. ]]
▲[[Vaizdas:Dek-page0001.jpg|miniatiūra|Kupiškio dekanato parapijų aprašymas. 1784 m.]]
[[1780 m.]] valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovas Augustas]] Kupiškio seniūniją atidavė valdyti Eleonoros Čartoriskos sūnėnui [[Adomas Kazimieras Čartoriskis|Adomui Kazimierui Čartoriskiui]]. [[1781]] m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. [[1781 m.]] rugpjūčio 14 d. kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikcijos gyventojų sodybos, 8 žydų alkoholio daryklos bei daugybė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės. <ref>http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834</ref> [[1789 m.]] inventoriaus duomenimis seniūnijoje buvo 4 vaitijos su 45 kaimais, 490 dūmai su 3 572 gyventojais.
 
eilutė 81 ⟶ 78:
 
Iš [[1811 m.|1811 m]]. atliktos Kupiškio seniūnijoje vyrų revizijos matyti, kad 43 kaimuose, 13 užusienių ir Kupiškio miestelyje buvo 2 093 vyrai. Nors [[Napoleono žygis į Rusiją|Napoleono žygio į Rusiją]] metu 1812 m. Kupiškio seniūnijos teritorijoje kariniai veiksmai nevyko, gyventojams nuostolių pridarė žygiuojančios kariuomenės daliniai. Rusijos kariuomenės reikmėms Kupiškio seniūnijoje nusavinta turto už 12 660 rublių, o Prancūzijos – už 17 279 rublius. 1812 m. į Prancūzijos armiją iš Kupiškio seniūnijos atiduota 19 vyrų. Kupiškyje grafo [[Mykolas Juozapas Tiškevičius|Mykolo Juozapo Tiškevičiaus]] iniciatyva buvo pradėtas formuoti 17-asis ulonų pulkas.
[[Vaizdas:Midjdkfrgfg.jpg|miniatiūra|XIX a. Lankasterio sistemos mokykla, dab. [[Kupiškio etnografijos muziejus]]|alt=|kairėje|318x318px]]
[[1818]] m. į rytus nuo miestelio bažnyčia numatė steigti kapines ir joms skyrė 1,5 ha savo žemės. Teritorija buvo aptverta akmenine tvora su arka, ten [[1820]] metais pastatyta mūrinė koplyčia. [[1823]] m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurtas [[Kupiškio etnografijos muziejus]]). Akmens mūro pastate didikų Čartoriskių pastangomis [[1823 m.]] buvo įkurta parapinė Lankasterio sistemos mokykla, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. Mokykloje buvo dėstoma lenkų, rusų kalbos, lotynų gramatika, aritmetika, geografija, daržininkystė, religija. Mokėsi 60 mokinių, iš kurių dauguma sudarė valstiečių vaikai. Mokykla veikė iki [[1909 m.]] Joje mokėsi prof. miškininkas [[Povilas Matulionis]].
 
Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] [[Daugpilis|Daugpilio]] tvirtovės karinis gubernatorius Danilovas atsiuntė į Kupiškio dvarą pasipriešinimui malšinti specialųjį valdininką bajorą Bžezinskį, lydimą rusų kariuomenės bataliono.
 
[[Adomas Jurgis Čartoriskis]] po sukilimo pasitraukė į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Caro valdžia [[1834 m.]] konfiskavo visą jo turtą. Kupiškio ir Pienionių seniūnijas laikinai valdyti įgaliojo Adomo Jurgio motiną [[Izabelę Fleming|Izabelę Fleming.]] Jai mirus, 1835 m. liepos 30 d. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu Kupiškio seniūnija perimta valstybės iždo žinion. Kupiškio seniūnijai administruoti [[Vilniaus generalgubernatorija|Vilniaus generalgubernatorius]] [[Nikolajus Dolgorukovas]] 1837 m. paskyrė valstybės patarėją Aleksiejų Puzirevskį. Jo žinioje seniūnija buvo iki [[1843 m.]][[Vaizdas:I91 0.jpg|miniatiūra|Kupiškio valsčiaus administracinis pastatas|276x276px]][[1843 m.]] spalio 29 d. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] valstybės turtų rūmų II departamento sprendimu 277 metus gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, jos teritorija padalinta į Kupiškio bei Virbališkių valstybinius dvarus. Kupiškio valstybinio dvaro bendruomenės pagrindu buvo sudarytas Kupiškio valstybinių valstiečių valsčius. Suformuota valsčiaus valdyba, kurią sudarė valdžios paskirtas viršaitis ir du pasėdininkai iš vietos valstiečių. Valsčiaus valdyba taip pat turėjo raštininką ir teismą. Pastarąjį sudarė viršaitis ir valstiečių išrinkti tarėjai. 1845 – 1848 m. miestelyje žydų skaičius siekė 1450.
 
[[1843 m.]] spalio 29 d. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] valstybės turtų rūmų II departamento sprendimu 277 metus gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, jos teritorija padalinta į Kupiškio bei Virbališkių valstybinius dvarus. Kupiškio valstybinio dvaro bendruomenės pagrindu buvo sudarytas Kupiškio valstybinių valstiečių valsčius. Suformuota valsčiaus valdyba, kurią sudarė valdžios paskirtas viršaitis ir du pasėdininkai iš vietos valstiečių. Valsčiaus valdyba taip pat turėjo raštininką ir teismą. Pastarąjį sudarė viršaitis ir valstiečių išrinkti tarėjai. 1845 – 1848 m. miestelyje žydų skaičius siekė 1450.
[[Vaizdas:I91 0.jpg|miniatiūra|Kupiškio valsčiaus administracinis pastatas]]
Nuslopinus [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimą]], Kupiškio bažnyčia tapo slapto lietuviško švietimo centru, ypač [[1868 m.]] čia klebonu pradėjus dirbti buvusiam vikarui kun. [[Kleopas Kozmianas|Kleopui Kozmianui.]] Lietuviškos spaudos draudimo metais K. Kozmianas platino lietuvišką spaudą, organizavo slaptą vaikų mokymą, tais laikais dar retą lietuvišką chorą, kūrė nelegalias lietuviškas mokyklas.
 
eilutė 96 ⟶ 90:
[[1866 m.]] sausio 18 d. Rusijos imperijos vyriausybės įstatymu pertvarkytas valstybinių valstiečių administravimas, o [[1867 m.]] gegužės 16 d. leista jiems išsipirkti savo žemės sklypus. Kartu galutinai buvo sutvarkyta valsčių administravimo sistema. Kupiškio valstybinis dvaras panaikintas, o jo vietoje sudarytas administracinis Kupiškio valsčius, priklausantis [[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskričiai.]] Suformuotame [[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiuje]] sudaryta 14 seniūnijų su 68 gyvenamosiomis vietovėmis. Toks Kupiškio valsčius su nedideliais pakitimais gyvavo iki [[1915 m.]]
 
[[Vaizdas:Kupiskis baznycia.jpg|thumb|left|250px259x259px|[[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia]]]]
[[Vaizdas:KdwR Q18 Kupischki 1915 400dpi.jpg|miniatiūra|Kupiškio apylinkių žemėlapis 1915 m. |272x272px]]
Kupiškio augimą paskatino [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Daugpilio–Panevėžio–Radviliškio geležinkelis]], pastatytas [[1873]] m. greta miesto. <ref>A. Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006 m. 600 p.: iliustr. – ISBN 9986-509-90-4</ref>[[1842]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki [[1890]] m. [[1903]] m. prasideda naujosios pseudogotikinės (neogotikinės) mūrinės Kupiškio bažnyčios statybos, apstatant senąją medinę. Parapijiečių lėšomis statė Kupiškio klebonas ir dekanas [[Stanislovas Janulevičius,]] projektavo Rygos politechnikumo profesorius inžinierius [[Konstantinas Rončevskis]]. Statybos užtrunka iki [[1914 m.]] Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]], apdailos darbai nutrūko, o [[1915 m.]] rusų valdžia išsivežė tris bažnyčios varpus. 1915 m. rugpjūčio 27 d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, 7 sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, žuvusius ir nuo žaizdų mirusius ėmė laidoti prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius.1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas [[Pranciškus Karevičius]] bažnyčią konsekravo. 1905 m. buvo įsteigta Kupiškio vartotojų bendrovė.
 
eilutė 105 ⟶ 99:
 
=== Nepriklausomos Lietuvos valstybės 1918-1940 m. laikotarpis ===
[[Vaizdas:Kupkaut21.jpg|miniatiūra|Kupiškio kautynės 1919 m. |alt=|kairėje|317x317px]]
[[Vaizdas:8 001d.jpg|miniatiūra|Kupiškis, Gedimino g. XX a. 4 deš. |291x291px]]▼
1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko [[Kupiškio-Utenos operacija|Kupiškio kautynės]]. [[1919 m.]]<nowiki/>gegužės 24 d. [[vyriausiasis kariuomenės vadas]] [[Silvestras Žukauskas|generolas Silvestras Žukauskas]] Panevėžio rinktinei įsakė užimti Kupiškį ir [[Subačius|Subačių.]] Gegužės 31 d. prasidėjo Kupiškio puolimas. 1918–[[1919]] m. [[Bolševikas|bolševikų]] komisaru Kupiškyje buvo [[Vladas Rekašius]], tačiau raudonarmiečiai iš Kupiškio ir jo apylinkių jau buvo pasitraukę. Panevėžio bataliono kariai į miestelį įžengė apie 4 val. Kupiškio kapinėse vykstant [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos Nepriklausomybės kovoms]], įrengtos [[Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)|Lietuvos karių kapinės]]. 1929 m. pastatomas atminimo paminklas.
 
eilutė 111 ⟶ 106:
 
Kūrėsi organizacijos - [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] Kupiškio skyrius, Kupiškio [[Pavasarininkai|"Pavasrininkų"]] kuopa, [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungos]] Kupiškio skyrius.
[[Vaizdas:Biblioteka kupiskis 3.jpg|miniatiūra|288x288px|Kupiškio žydų sinagoga tarpukaryje]]
 
[[1922 m.]] rugsėjo 1 d. įsteigta Kupiškio miesto pradžios mokykla. Mokykla nuosavų patalpų neturėjo. Dalis patalpų buvo Kupiškio valsčiaus patalpose, dalį patalpų nuomota pas privačius savininkus. [[1931 m.]] gegužės 5 d. po tėvų kreipimosi abi mokyklos sujungtos į vieną. 1937 m. įsteigti V ir VI skyriai. Mokyklos patalpos buvo išmėtytos po visą miestą penkiose vietose.
 
[[1922 m.]] liepos 22 d. [[Jonas Apšega]] (dab. Vilniaus g.) pastatė ir atidarė kino salę "Aušra". [[1921]] m. [[Chonelis Šmidtas]], kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) [[Vėjo malūnas|malūnų]], pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašoma sutartis, pagal kurią 3 km atstumu visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. [[1925]] m. įkurtas Smulkaus kredito bankas, kuriam [[1937]]–[[1939]] m. Kupiškio centre pastatytas trijų aukštų modernus pastatas. 1938-1940 m. pastatomas naujas mūrinis [[Gedimino tiltas]] per [[Kupa|Kupą]].
[[Vaizdas:Kariuomenės ir visuomenės diena Kupiškyje.jpg|kairėje|miniatiūra|272x272px|Kariuomenės ir visuomenės diena Kupiškio kareivinėse 1936 m. ]]
 
[[1923 m.]] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Kupiškyje gyveno 1444 [[Lietuvos žydai|žydai]] (54% miestelio gyventojų).
▲[[Vaizdas:8 001d.jpg|miniatiūra|Kupiškis, Gedimino g. XX a. 4 deš. ]]
[[1927 m.|1927 m]]. Kupiškyje lankėsi prezidentas [[Antanas Smetona|Antanas Smetona.]] 1938 m. į [[Kariuomenės ir visuomenės dieną|Kariuomenės ir visuomenės šventę]] buvo atvykę Ministras Pirmininkas kunigas [[Vladas Mironas]], kariuomenės vadas ir laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas brg. gen. [[Stasys Raštikis]].
[[Vaizdas:Tarpukario% 20Kupiskis(1).jpg|miniatiūra|289x289px]]
 
[[1931 m.]] buvo pastatyti nauji Kupiškio geležinkelio stoties rūmai. [[1935 m.]] pradėtos statyti [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] kareivinės. Nuo 1935 m. spalio 6 d. Kupiškis oficialiai tapo [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas|Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko]] dislokacijos vieta. Pastatytas kareivinių kompleksas – didžiausias tarpukariu miestelyje iškilęs objektas. Iš viso prieš karą Kupiškio kareivines sudarė 12 pastatų. Čia buvo gyvenamosios patalpos ir mokymo klasės, budėtojų postas, valgykla ir biblioteka, štabas, ligoninė, maisto produktų, šautuvų bei šovinių, batų ir drabužių sandėliai, artilerijos pabūklų laikymo vieta, arklidės, daržinė bei puskarininkių ramovė. Pastarajame pastate vyko rimtesni renginiai ar minėjimai. Čia savo šventes rengė kareivinių vadai ir aukštesni karininkai. Įgulai nuo pirmos dienos vadovavo kupiškėnas pulkininkas [[Tomas Vidugiris]], kuris vienas pirmųjų savanorių 1919 metais įžygiavo į Kupiškį išvydamas bolševikus.
 
eilutė 139 ⟶ 133:
==== Antroji sovietų okupacija, pasipriešinimas ir sovietizacija 1944-1990 ====
Antisovietinės [[Lietuvos partizanai|pasipriešinimo kovos]] Kupiškio krašte prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., kai buvo sunaikinti sričių apygardų štabai ir liko pavieniai partizanai. Kupiškio apylinkių partizanų būrių formavimuisi įtakos turėjo į Aukštaitijos apylinkes nuleisti [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] desantininkai. Apylinkėse iniciatyva priklausė desantininkui, kupiškėnui [[Antanas Starkus-Montė|Antanui Starkui-Montei]], karo lakūnui, aviacijos kapitonui [[Albinas Tindžiulis-Dėde|Albinui Tindžiuliui-Dėdei]] (1910-1949) ir kt. Kupiškio apylinkėse partizanavo žymi partizanė [[Diana Glemžaitė]]. Kupiškio krašte žuvo per 650 pasipriešinimo dalyvių.
[[Vaizdas:Kupiskis (2).jpg|kairėje|miniatiūra|286x286px|Kupiškis, XX a. 7 deš. ]]
 
[[1948 m.]] Kupiškio krašto žmonių trėmimui buvo pasitelkta 320 aktyvistų. [[1949 m.]] iš Kupiškio apskrities ištremta 1196 žmonės. Iš Kupiškio rajono 1950 m. - 41, 1951 m. - 198, 1952 m. - 26 žmonės.
 
eilutė 382 ⟶ 376:
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-8_istorija-2015.pdf Pokario metų tremtiniai kupiškėnai ir jų likimas]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-9_istorija-2015.pdf Partizaninis ginkluotas pasipriešinimas ir jo slopinimas Kupiškio valsčiuje 1944–1953metais]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-18_istorija-2015.pdf Sąjūdžio ištakos ir sklaida kupiškėnų krašte]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-10_istorija-2015.pdf Numizmatinis rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-11_istorija-2015.pdf Adomo Petrausko muziejaus masinės gamybos sieninių religinių paveikslų kolekcija. Uoginių kapinių koplyčios Kryžiaus kelio stotys]
eilutė 397 ⟶ 392:
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-2_etno-2014.pdf Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-4_etno-2015.pdf Kupiškio, Palėvenės ir Palėvenėlės bažnyčių varpai ir skambinimas jais]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-1_tautosaka-2015.pdf Kupiškio dainavimo tradicija nuo XXaXX a.pr. iki šių dienų: žvilgsnis į šimto metų istoriją ir raidą]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-5_etno-2015.pdf Kupiškėnų instrumentinio muzikavimo tradicija]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-6_etno-2015.pdf Kupiškio valsčiaus folkloro ansambliai: egzistuojantys ir nebe...]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-1_kalba-2015.pdf Muzikos leksika Kupiškėnų žodyne]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-1_personalijos-2015.pdf Prisimenant Algirdą Julių Greimą]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-2_personalijos-2015.pdf Garsioji Babickų šeima]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-3_personalijos-2015.pdf Kupiškis Juozo Baltušio gyvenime ir kūryboje]
*[http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-4_personalijos-2015.pdf Henrikas Orakauskas – Kupiškio miesto puošybos pradininkas]
*{{ML|2|623|Kupiškis}}
*Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kupiškis"