Linkuvos dvaro šv. Jono Krikštytojo koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Linkuvos dvaro Šv. Jono Krikštytojo koplyčia'''  – buvusi [[koplyčia]], išlikusi [[Kaunas|Kaune]] ([[Šilainių seniūnija|Šilainių sen.]]), buvusio [[Linkuvos dvaras (Kaunas)|Linkuvos dvaro]] sodyboje, šalia vakarinio aplinkkelio [[Via Baltica]], [[Šilainiai|Šilainių]] pusėje. Statinys nuo sodybos rūmų nutolęs apie 330  m, artimiausio ūkinio pastato - – apie 50  m į aplinkkelio pusę (netoliese  – Mosėdžio gatvės [[viadukas]] po keliu). Koplyčia stovi žemumoje, prie [[Veršvas|Veršvo]] intako (anksčiau patvenkto), stelbiama krūmokšnių. Šalia telkšo šlapynė  – buvusio [[tvenkinys|tvenkinio]] likučiai, upelio vagoje guli betono fragmentų.

Šv. Jono Krikštytojo koplyčia pastatyta [[1936]]  m. Ji yra [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinės provincijos]] įkūrimo 10 metų jubiliejaus statinys, kurį sukūrė skulptorė vienuolė [[kazimierietės|kazimierietė]] sesuo Leonarda (tikr. [[Marijona Šmulkštytė]], 1893-19721893–1972). Kaip regioninės reikšmės paminklas, koplyčia [[2009]]  m. buvo įrašyta į LR [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|32656}}</ref>

[[Tarpukaris|Tarpukario]] m. Lietuvoje įgyvendinant [[1919–1939 m. žemės reforma|žemės reformą]], Linkuvos dvaras buvo išparceliuotas. [[1927]]  m. dvarą su 46 ha žemės sklypu įsigijo Kauno arkivyskupas metropolitas [[Juozapas Skvireckas]].<ref>[https://www.kvb.lt/lt/krastieciams/gallery/209-linkuvos-dvaras Linkuvos dvaras]. ''kvb.lt''</ref> Jis perstatė rūmus, suremontavo ūkinius pastatus, sutvarkė sodą ir parką, įrengė [[fontanas|fontanus]]. Arkivyskupo iniciatyva pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplyčia (1936), kelios reikšmingos skulptūros, tarp jų  – [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] 550 metų jubiliejui skirta Kristaus Karaliaus kompozicija (aut. M. Šmulkštytė, baigta 1941).

Koplyčiai būdinga [[Modernizmas|modernizmo]] stilistika. Pastatas [[gelžbetonis|gelžbetonio]] sienomis. Jo pamatas su [[cokolis|cokoliu]]. Statinys kvadrato plano, tūris kompaktiškas, susidedantis iš vieno aukšto koplyčios ir plastinės skulptūrinės fasado plokštumos (pietų pusėje). Uždengtas dvišlaičiu stogu. Sienų angos ir nišos - – stačiakampės bei pusapskritės.

Statinio kampuose suformuotos keturios gelžbetoninės, stačiakampio formos iškyšos. [[Frontonas|Frontonai]] su plačiu gelžbetoniniu apvadu vakariniame ir rytiniame fasaduose.

Į rūmų pusę atsukto pietinio fasado plokštuma geometriškai suskaidyta, joje išdėstyta monumentali skulptūrinė [[kompozicija]] „Jėzaus krikštas”. Dešinėje pusėje  – [[horeljefas|horeljefinė]] [[Šv. Jonas Krikštytojas|Šv. Jono Krikštytojo]], laikančio rankoje kryžių ir vėliavėlę su įrašu „ŠTAI YRA DIEVO AVINĖLIS”, skulptūra su apačioje įkomponuota gulinčio liūto figūra. Kairėje pusėje  – horeljefinė [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] skulptūra. Viršuje, laiptuoto silueto frontone  – [[Dievas|Dievo]] Tėvo ir [[Šv. Dvasia|Šv. Dvasios]] reljefinė kompozicija. Apatinėje dalyje  – reljefinė skulptūrinė kompozicija su įrašu ir data: „LIETUVOS BAZN. PROVINCIJOS X SUKAKTIES PROGA, / PIRMUOJU JOS METROPOLITU ESANT ARKIVYSKUPUI / JUOZAPUI SKVIRECKUI, / NUO RUPESCIU PADARĖ / SESUO M. LEONARDA L.G.S.C. / 1936”.