Gėlininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S patikslintos nuorodos + foto |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tulpenvelden1.JPG|thumb|250px|Tulpių laukas Nyderlanduose]]
[[File:Tulpes.jpg|thumb|250px|Tulpių kolekcijos VDU Botanikos sode Kaune]]
'''Gėlininkystė''' – [[augalininkystė]]s šaka apimanti [[augalas|augalų]] auginimą [[parkas|parkams]], [[sodas|sodams]], skverams ir kitiems želdynams, sodybiniams sklypams, gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų vidui ir išorei (balkonams, palangėms) puošti, taip pat puokštėms, moksliniams tyrimams ir mokomiesiems reikalams.
eilutė 5 ⟶ 6:
Daugiausia gėlininkystė plėtojama [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] (daugiausia auginama [[hiacinta|hiacintų]], tulpių, kitų svogūninių gėlių), [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (gvazdikų), [[Italija|Italijoje]] (rožių), [[JAV]] ([[Kalifornija]] teikia ~75 % pasaulinės gėlių sėklos produkcijos), [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Indija|Indijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Danija|Danijoje]].
Lietuvoje gėles augina miestų želdinimo tarnybos, specializuoti ūkiai, [[ūkininkas|ūkininkai]] ir gėlininkai mėgėjai. Gėlių ir jų [[veislė|veislių]] asortimentui gerinti bei naujinti [[sėkla|sėklų]] ir sodmenų įvežama iš užsienio. Introdukuotos gėlės kurį laiką auginamos karantininiame kontrolės punkte (prie [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]]), paskui parduodamos ūkiams. Pramoniniam auginimui tinkamiausias gėlių veisles atrenka Dekoratyvinių augalų veislių tyrimo punktas (įkurtas [[1978]] m. prie [[Vilnius|Vilniaus]]). Gėlininkystės mokslinis darbas dirbamas [[Kauno botanikos sodas|Kauno]] ir [[Vilniaus botanikos sodas|Vilniaus botaniniuose soduose]], [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Lietuvos žemės ūkio universitete]], [[Sodininkystės ir daržininkystės institutas|Sodininkystės ir daržininkystės institute]].▼
== Istorija ==
eilutė 12 ⟶ 11:
=== Lietuvoje ===
Žinių apie gėlininkystę Lietuvoje yra iš [[XVI amžius|XVI a.]] Daug gėlių [[XVIII amžius|XVIII a. pab.]] – [[XIX amžius|XIX a. pr.]] buvo auginama miestų ir dvarų želdynuose, vienuolynų parkuose ir soduose. Didelę reikšmę gėlininkystės plėtotei turėjo [[Gardinas|Gardine]] ([[1775]] m.) ir [[vilnius|Vilniuje]] ([[1781]] m.) įkurti [[botanikos sodas|botanikos sodai]]. [[1923]] m. gėlininkystės centru tapo
▲Lietuvoje gėles augina miestų želdinimo tarnybos, specializuoti ūkiai, [[ūkininkas|ūkininkai]] ir gėlininkai mėgėjai. Gėlių ir jų [[veislė|veislių]] asortimentui gerinti bei naujinti [[sėkla|sėklų]] ir sodmenų įvežama iš užsienio. Introdukuotos gėlės kurį laiką auginamos karantininiame kontrolės punkte (prie [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]]), paskui parduodamos ūkiams. Pramoniniam auginimui tinkamiausias gėlių veisles atrenka Dekoratyvinių augalų veislių tyrimo punktas (įkurtas [[1978]] m. prie [[Vilnius|Vilniaus]]). Gėlininkystės mokslinis darbas dirbamas botanikos soduose, [[
== Literatūra ==
|