|
== Veislės ==
=== [[Juodasis serbentas|Juodųjų serbentų]] veislės ===
Juodųjų serbentų [[selekcija]] pradėta gana neseniai. Iki [[1930]] metų pasaulyje buvo tik apie 60 juodųjų serbentų [[veislė|veislių]], [[braškė|braškių]] tuo metu žinota per 2000, [[agrastas|agrastų]] – 1500, raudonųjų ir baltųjų serbentų – 200 veislių. Didžiausia įtaką juodųjų serbentų selekcijai Amerikoje ir Vakarų Europoje turėjo [[Berbankas|Berbanko]] ir Mauerio tyrimai, o [[Rusija|Rusijoje]] – [[Nikolajus Vavilovas|Vavilovo]] ir [[Ivanas Mičiurinas|Mičiurino]] darbai. Juodųjų serbentų selekcija pradėta tuo metu, kai [[botanika|botanikos]], [[genetika|genetikos]], [[augalų fiziologija|augalų fiziologijos]] ir [[citologija|citologijos]] tyrimai leido ne tik teoriškai paaiškinti gautus eksperimentų rezultatus, bet ir numatyti strategiją, parengti ilgalaikes selekcijos programas.
Atsparios [[šaltis|šalčiui]] ir grybinėms ligoms juodųjų serbentų veislės išvestos sukryžminus juodųjų serbentų europinio porūšio (''R. nigrum'' ssp. ''eropaeum'') veisles su juodųjų serbentų sibirinio porūšio (''R. nigrum'' ssp. ''sibiricum'') bei [[Aldaninis serbentas|aldaninio serbento]] (''R. dikuscha'') formomis. Šiuo metu platinamos veislės yra juodųjų serbentų europinio, sibirinio, europinio porūšio skandinavinės formos (''R. nigrum'' ssp. ''scandinavicum''), europinio ir sibirinio porūšio, europinio porūšio ir aldaninio serbento, sibirinio porūšio ir aldaninio serbento, europinio bei sibirinio porūšių ir aldaninio serbento [[hibridas|hibridai]].
==== Lietuvoje ====
Lietuvoje juodųjų serbentų selekciją [[1946]] m. pradėjo [[Ipolitas Štaras]]. Iš juodųjų serbentų europiniam porūšiui priklausančių veislių tarpveislinio [[kryžminimas|kryžminimo]] būdu jis sukūrė veisles:
* [[Derliai]];
* [[Juodžiai (veislė)|Juodžiai]];
* [[Vyteniai]].
[[Aldona Misevičiūtė]] pradėjo tarpveislinius juodųjų serbentų, priklausančių europiniam porūšiui, kryžminimus su veislėmis, kilusiomis iš juodųjų serbentų europinio porūšio ir [[aldaninis serbentas|aldaninio serbento]]. Sukūrė veisles:
* [[Sakalai (veislė)|Sakalai]];
* [[Kastyčiai]];
* ir kt.
Nuo [[1963]] m. kryžminimams naudojamos hibridinės veislės, kilusios iš juodųjų serbentų europinio ir sibirinio porūšių. Tarpveisliniams kryžminimams naudojamas iš juodųjų serbentų europinio bei sibirinio porūšio ir aldaninio serbento kilusias veisles [[Antanas Ryliškis]] sukūrė veisles:
* [[Audriai]];
* [[Svyriai]];
* [[Sartai (veislė)|Sartai]];
* [[Drūkšiai (veislė)|Drūkšiai]];
* [[Dubingiai (veislė)|Dubingiai]];
* [[Dringiai]];
* [[Lakajai (veislė)|Lakajai]].
Šiuolaikinėje selekcijoje modeliuojant juodųjų serbentų veislių parametrus, daugiausia dėmesio kreipiama į uogų kokybę. [[1994]] m. [[Valstybinis augalų veislių tyrimo centras|Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui]] perduotos veislės „[[Laimiai]]“, „[[Pilėnai (veislė)|Pilėnai]]“ ir „[[Joniniai]]“, gautos tarpveisliniu kryžminimu, o veislės „[[Almiai]]“ ir „[[Vyčiai]]“ – [[savidulka|savidulkos]] metodais (veislių autoriai – A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas, D. Vitkauskaitė), [[1995]] m. – „[[Gagatai]]“, „[[Kriviai]]“ ir „[[Kupoliniai]]“, gautos tarpveisliniu kryžminimu (veislių autoriai A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas, D. Vitkauskaitė, A. Sasnauskas).
Į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įtrauktos šios juodųjų serbentų veislės:
{| border=0 width=100%
|-
|valign=top width=48%|
* [[Almiai]] (Lietuva)
* [[Beloruskaja sladkaja]] ([[Baltarusija]])
* [[Ben Alder]] (Didžioji Britanija)
* [[Ben Tirran]] ([[Didžioji Britanija]])
* [[Brödtorp]] ([[Suomija]])
* [[Čiornyj žemčiug]] ([[Rusija]])
* [[Gagatai]] (Lietuva)
* [[Joniniai]] (Lietuva)
* [[Kastyčiai]] ([[Lietuva]])
* [[Katiuša]] (Baltarusija)
| width=1% |
|valign=top width=48%|
* [[Minaj Šmyriov]] (Baltarusija)
* [[Öjebyn]] ([[Švedija]])
* [[Sartai]] (Lietuva)
* [[Sejanec Golubki]] (Rusija)
* [[Svyriai]] (Lietuva)
* [[Titania]] (Švedija)
* [[Vakariai]] (Lietuva)
* [[Vyčiai]] (Lietuva)
* [[Zagadka]] (Rusija)
|}
=== [[Raudonasis serbentas|Raudonųjų]] ir [[Baltasis serbentas|baltųjų serbentų]] veislės ===
[[XI amžius|XI amžiuje]] raudonieji ir baltieji serbentai buvo populiarūs [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ([[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir kt.), iš ten ir kilo daugelis dabartinių veislių. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] raudonieji serbentai paplitę labiau už juoduosius.
| 