Krieviniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
== Tyrinėjimai ==
Žiemgalos krievingai visą XIX a. susilaukė ypatingo tyrinėtojų dėmesio. Keletą jų kostiumų piešinių XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje yra užfiksavęs dailininkas, etnografas, istorikas, pedagogas Johanas Kristofas Brocė (''Johann Christoph Brotze'', 1742–1823).
Grafas Peter Ernst v. Keyserling (1773–1829) ir Ernst Gotthard von Derschau (1769–1839) parengė ir 1805 m. išleido knygą ''Beschreibung der Provinz Kurland'' („Kuršo provincijos aprašymas“), kur pateikė krievingų moters tautinių rūbų piešinį ir pirmą išsamesnį jų aprašymą<ref name=":4">''[https://reader.digitale-sammlungen.de/de/fs1/object/display/bsb10691465_00001.html?fbclid=IwAR2YQHOCR39t0w8fCwlaRDtO0zt-YjI6r9MjWuS5tPvxyUkuJvAI3niMbK8 Beschreibung der Provinz Kurland: Nach Anleitung des unter Allerhöchsten Schutz Seiner Kaiserlichen Majestät von Einer freien ökonomischen Gesellschaft zu St. Petersburg im Jahr 1802 angefertigten Entwurfs'', Hrsg. Keyserling, P. von ; Derschau, Ernst von, Mitau, 1805, S. 186, 188–190.]</ref>:[[Vaizdas:Krievingai 1805.png|miniatiūra|Krievingų moters kostiumas 1805 m.]]
{{Quote|Krievingiai. Ši tautelė, apie kurios kilmę visi žinomi istoriniai šaltiniai tyli, savo drabužiais ir kalba išsiskiria iš latvių. Jie gyvena privačių dvarų teritorijose: Jaunsaulės (''Neu-Rahden''), Mėmelės (''Memelhoff)'', Krusos (''Krussen)'' bei iš dalies valstybiniame Medumo (''Wittwenhoff'') dvare netoli Bauskės. Pirmuosiuose dviejuose dvaruose gyvena vien tik krievingiai: pirmame – apie 600 vyrų ir maždaug tiek pat moterų. ''Memelhoffe'' yra 20 kiemų, kuriuose laikosi apie 100 vyriškų ir 100 moteriškų sielų. Jie kalba panašia kalba kaip ir [[lyviai]], panašiu dialektu. Kalba pamažu nyksta, nes ja šneka tik senyvi žmonės. Tokie pat procesai vyksta ir su jų drabužiais bei papročiais. Jų tautiniai bruožai yra tokie pat kaip ir latvių, kaip ir jų gyvenimo būdas, pasižymintis polinkiu į cinizmą, kuri gal būt nėra teigiama savybė. Jų gerovė taip pat nesiskiria nuo kitų latvių. Išsiskiria tik vyrų drabužiai – marškinių apykaklės išsiuvinėtos spalvotais vilnoniais siūlais. Moterų tautinį kostiumą sudaro palaidas apsiaustas iš mėlynos medžiagos, išsiuvinėtas karoliukais ir permestas per petį; iš po jos matosi marškiniai, jų apykaklė ir apvadai išsiuvinėti vilnoniais siūlais. Galva pridengiama skraiste, su užlenkimu priekyje, kuri pritvirtinama dideliais sidabriniais smeigtukais. Jaunos mergaitės galvos apdangalų nenešioja, nebent latvišku papročiu – vainikus.}}
Kunigas Frydrichas Vatsonas (''Carl Friedrich Watson'', 1777–1826) XIX a. pradžioje manė, kad šie gyventojai po Didžiojo maro (1709–1711) buvo atgabenti iš [[Sarema|Saremos]] salos<ref name=":3" />. Vecsaulės kunigas Lucavas tarp 1810–1815 m. užrašė 360 krievingų žodžių. [[Vaizdas:Andreas Sjögren.JPG|kairėje|miniatiūra|[[Andreas Johan Sjögren]] (1794-1855)]]
Rusijos geografijos draugijos narys [[Andreas Johan Sjögren|Andrejus Šiogrenas]] (''Andreas Johan Sjögren'', 1794–1855), tyrinėjęs Baltijos finų tautas, 1846 m. atvyko ir į Vecsaulės vls. krievingų kraštą, o savo tyrinėjimus 1847 m. apibendrino knygoje ''Reise nach Livland und Kurland zur genauen Untersuchung der Reste der Liwen und Krewingen'' („Kelionė į [[Lifliandijos gubernija|Lifliandiją]] ir Kuršą ...”). Didžiausią indėlį tiriant krievingų kalbą paliko žymus finougristikos tyrinėtojas [[Ferdinand Johann Wiedemann|Ferdinandas Johanas Vydemanas]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887). Jis panaudojo kun. Lucavo surinktą lingvistinę informaciją ir 1871 m. išleido knygą ''Über die Nationalität der Kreewinen'' („Apie krievingų tautą”), kur sulyginęs jų kalbą su kitomis konstatavo, kad kalbine prasme krievingai tolimesni nei [[lyviai]], bet artimesni [[Estai|estams]] ir ypač [[Vodai|vodams]]<ref name=":2" />. Apie [[Finougrai|finougrų]] substratą Šiaurės Lietuvoje, Žiemgalos lygumoje, XX a. 7 deš. nemažai rašė ir Žeimelio kraštotyrininkas Juozas Šliavas, tačiau sekdamas kalbininku [[Kazimieras Būga|Kazimieru Būga]], tai siejo su ankstesniais procesais, bet ne XV a. atkeldintais vodų karo belaisviais<ref name=":1">Juozas Šliavas, ''Žiemgalių pėdsakais'' / red. kol.: A. Bėčius (ats. sekretorius)… [et al.], Vilnius: Žiemgala, 1996 (Puntukas).</ref><ref name=":0" />. Deja, [[Etnografija|etnografinės]] ekspedicijos (skirtingai nei kuršių kioninių krašte) Žiemgalos krievingų krašte nei XIX a. pabaigoje, nei XX a. pirmojoje pusėje nebuvo organizuojamos.
| |||