Uranas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.187.194 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
Eilutė 3:
'''Uranas''' – pirmoji [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planeta, atrasta teleskopu.{{šaltinis|{{VLE|XXIV|396-397||Uranas}}}} [[1781]] m. [[kovo 13]] d. planetą atrado anglas [[Viljamas Heršelis]]. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo [[Uranas (mitologija)|Urano]] vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. [[Orbita]] labai ištęsta – [[perihelis|perihelyje]] Uranas būna 270 mln. km arčiau Saulės negu [[afelis|afelyje]]. Planetos pusiaujo posvyris į orbitą beveik 90° laipsnių, todėl Uranas rieda tartum kamuolys, atsukdama į [[Saulė|Saulę]] tai vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje būna ilga diena, kitoje ilga naktis.
Urano atmosfera susideda iš 82 % [[vandenilis|vandenilio]], 15 % [[helis|helio]], 2 % [[metanas|metano]], taip pat [[amoniakas|amoniako]]. Paviršių pastoviai dengia debesys. Jie sudaryti iš amoniako ledo, [[vanduo|vandens]] ledo, metano ledo ir [[amonio hidrosulfidas|amonio hidrosulfido]] kristalėlių. Kadangi planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu [[Žemė]], gauna 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos. Išorinių debesų temperatūra siekia vos −218 [[Celsius|°C]] Temperatūra planetos paviršiuje kur kas didesnė – 58 [[Celsius|°C]], tačiau beveik visame paviršiuje ji išsilaiko vienoda.
Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. Metanas sugeria geltonuosius ir raudonuosius Saulės spindulius, todėl atspindėta šviesa atrodo melsvai žalia.
| |||