Maršalka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎[[Seimelis|Seimelio]] maršalka: -vieno straipsnio kategorija
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
'''Maršalka''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''mareschalus'') [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[valstybė]]s arba [[bajorai|bajorų]] atstovavimo organų [[LDK pareigūnai|pareigūnas]]. Maršalkos skiriamasis ženklas - [[lazda]].
 
== Didysis maršalka ==
 
Iki [[1569]] m. '''Krašto maršalka''' arba '''žemietijos maršalka''' - vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] - [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys.
 
Didysis maršalka iki [[1564]] m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir [[mirties bausmė]]. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Eilutė 9:
== Dvaro maršalka ==
 
Didžiojo maršalkos pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] - [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalkos, jam galėjo pavesti ir Maršalkos teismo funkcijas.
 
== Valdovo maršalka ==
Eilutė 17:
== [[Seimelis|Seimelio]] maršalka ==
 
[[Žemietija|Žemietijos]] arba seimelio maršalka ([[lenkų kalba|lenk.]] ''marszałek ziemski'' arba ''marszałek sejmikowy'') buvo renkamas seimelyje iš keturių [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]], vėliau - [[karalius|karaliaus]] pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo [[kaštelionas|kašteliono]] pareigas - surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo [[vaivada]]i. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. [[1795]] m. prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]] prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.
 
Maršalkomis taip pat buvo vadinami [[LDK Vyriausiasis tribunolas|Vyriausiojo tribunolo]] pirmininkas, žemietijos, pavieto teismo pirmininkas, kitų seimų ir [[konfederacija|konfederacijų]] vadovai.