Andrius Sniadeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = Andrius Sniadeckis<br />{{pl|Jędrzej Śniadecki}} | paveikslėlis = Jędrzej Śniadecki.PNG | paveikslėlio apibūdinimas = dailin...
 
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 8:
| gimimo vieta = [[Žninas]], [[Kujavijos Pamario vaivadija]]
| mirties data = {{Mirė|1838|05|12|1768|11|30}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidojimo vieta= Ogorodnikų kaimas
| tautybė =
Eilutė 16:
| vaikai = Juozapas, Sofija, Liudvika
<!-- Veikla -->
| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[chemikas]], [[biologas]], [[filosofas]], [[gydytojas]]; [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius.
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 31:
}}
 
'''Andrius Sniadeckis''' ({{pl| Jędrzej Śniadecki}}, [[1768]]  m. [[lapkričio 30]] d. [[Žninas]], [[Kujavijos Pamario vaivadija]]  – [[1838]]  m. [[gegužės 12]] d. [[Vilnius]])  – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[chemikas]], [[biologas]], [[filosofas]], [[gydytojas]]; [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius.
 
== Ankstyvieji vaikystės metai ir studijos ==
 
Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, broliai: [[Jonas Sniadeckis]] bei Juozas Sniadeckis  – teisininkas, konsistorijos raštininkas. Ūgtelėjęs Andrius Sniadeckis mokėsi pradinėje Čemesnio miestelio mokykloje, kuomet mirė abu tėvai (apie 1780 metus) <ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref>. Globoti jaunėlį ėmėsi 12 metų vyresnis brolis Jonas, tuo metu studijavęs Krokuvos universitete. Baigęs gimnaziją Andrius Sniadeckis kaip ir jo brolis taip pat mokėsi [[Jogailos universitetas|Jogailos universitete]], [[Krokuva|Krokuvoje]], mediciną, kurią baigė [[1791 metais]] m.
 
Vėliau tobulinosi [[Pavija|Pavijoje]], [[Viena|Vienoje]], [[Edinburgas|Edinburge]], pastarajame lankė chemijos paskaitas pas žymų to meto škotų chemiką Džozefą Bleką .<ref> Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-19941579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131</ref>.
 
== Veikla Vilniaus universitete ==
 
Pakviestas brolio Jono, Andrius Sniadeckis ėmė dirbti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. Nuo [[1817 metų]] m. jis vadovavo Vilniaus universiteto chemijos katedrai. Buvo pirmasis Vilniaus chemikas ir fiziologas. <ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-19941579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131.</ref> <ref>{{Cite web | title = Jašiūnų dvaro istorija | work = Jašiūnų dvaras | accessdate = 2016-05-07 | url = https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150210233012/https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/|archivedate = 2015-02-10}}</ref>
Vilniaus universitetas Andriui Sniadeckiui suteikė profesoriaus vardą.
Jo paskaitos sutraukdavo nemažą būrį studentų, todėl architektas profesorius Mykolas Šulcas jam įrengė pačią didžiausią universitete ovaliąją sale, apšildomą krosnimis. Taip pat profesoriaus Andriaus Sniadeckio iniciatyva buvo įrengta chemijos laboratorija.
Andrius Sniadeckis Vilniuje garsėjo eksperimentais, teoriniais straipsniais, vadovėliais .<ref> Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019, p. 177.</ref>.
 
[[1800 ]] m. Andrius Sniadeckis lenkų kalba išleido dviejų tomų chemijos vadovėlį, kurį pavadino „Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams”, 1804-1811 1804–1811 m. laikotarpiu pasirodė jo Organinių būtybių teorijos tritomis, kuris vėliau buvo išverstas į vokiečių, prancūzų kalbas.
 
Universiteto laikotarpiu Andrius Sniadeckis dalyvavo šubravcininkų draugijos veikloje, kartu su bendraminčiais G. Grodeku, S. Jundzilu ir J. Kosakovskiu buvo vienas žurnalo „''Dziennik„Dziennik Wileński''”Wileński” iniciatorių ir steigėjų .<ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref> Andrius Sniadeckis buvo vienas aktyviausių Vilniaus medicinos draugijos kūrėjų (1806) ir pirmasis jos pirmininkas. Draugija leido žurnalą „Dziennink medycyny, chirurgii i farmacini”.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131.</ref><ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref>
Andrius Sniadeckis buvo vienas aktyviausių Vilniaus medicinos draugijos kūrėjų (1806) ir pirmasis jos pirmininkas. Draugija leido žurnalą „''Dziennink medycyny, chirurgii i farmacini''”.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131.</ref><ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija.[https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref>.
 
Likvidavus Vilniaus universitetą, dirbo [[Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]] .<ref> Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-19941579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131</ref>.
 
== Asmeninis gyvenimas ==
Buvo vedęs Konstanciją Mikulovskytę. Gyveno Chemijos kolegijos pastatuose, šiais laikais yra dalis Švietimo ir mokslo ministerijos korpusų (A.Volano g. 2, Mykolo g. 7, Vilniuje. Po architekto Mykolo Šulco rekonstrukcijos buvusiame Mikuličiaus name (šv. Mykolo 7) kur buvo ne tik chemijos auditorijos, bet ir profesoriaus Andriaus Sniadeckio butas. <ref> Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019, p. 177. </ref>. Su žmona Konstancija susilaukė vaikų: sūnaus Juozo, dukterų Liudvikos bei Sofijos Sniadeckytės  – Balinskienės, kuri vėliau su šeima gyveno Jašiūnų dvare .<ref> sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras  – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla.2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai p. 10-86.</ref>.
 
Andrius Sniadeckis mirė 1838  m. gegužės 12 d. Vilniuje. Jo karstą lydėjo minios žmonių. Palaidotas Ogorodnikų kaimo kapinaitėse, ten pat ilsisi ir žmona Konstancija Mikulovskytė Sniadeckienė, sūnus Juozapas, jo žmona Antanina bei vaikaičiai. <ref> sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras  – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai, p. 10-86</ref>.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Literatūra ==
* Railienė, Birutė. Andrius Sniadeckis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
 
* Sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras  – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai, p. 10-86.
*Railienė, Birutė. Andrius Sniadeckis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
* Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-19941579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.
 
* Algirdas Brukštus, Birutė Railienė. Andrius Sniadeckis apie chemijos istoriją  – paprastai: Nostris temporibus uti rerum ita et verborum simplicitas placet. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2009/2010. Vilnius, 2013, p. 97–123.
*Sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai, p. 10-86.
* Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019.
 
* Gabrielė Giunterytė  – Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-18431815–1843 metų dienoraštis, Tyto alba, 2018.
*Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579-1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.
 
*Algirdas Brukštus, Birutė Railienė. Andrius Sniadeckis apie chemijos istoriją – paprastai: Nostris temporibus uti rerum ita et verborum simplicitas placet. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2009/2010. Vilnius, 2013, p. 97–123.
 
*Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019.
 
*Gabrielė Giunterytė – Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-1843 metų dienoraštis, Tyto alba, 2018.
 
 
{{DEFAULTSORT:Sniadeckis, Andrius}}