Vikipedija

Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Puslapis keičiamas tekstu „ Kategorija:Valstybės“
Žymos: Pakeista blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
{{Kiti|Egiptas (reikšmės)|}}
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''جمهوريّة مصرالعربيّة'''<br />'''Jumhuriyat Misr al-Arabiyah'''|
kilm=Egipto|
žemėlapis=Egypt in its region (undisputed).svg|
vėliava=Flag_of_Egypt.svg|
herbas=Coat of arms of Egypt.svg|
kalbos=[[Arabų kalba|Arabų]]|
sostinė=[[Kairas]]|
didžiausiasMiestas=[[Kairas]]|
valdovų=1|
titulas1= Prezidentas|
pavardė1=[[Abdel Fattah el-Sisi]]|
titulas2= |
pavardė2= |
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=29|
plotas=1&nbsp;001&nbsp;450|
vandens=0,6 %|
gyvMetai=[[2019]]|
gyventojuVieta=15|
gyventoju=100,489,060|
gyventojuTankis=74|
tankumoVieta=90|
BVPMetai=[[2013]]|
BVPVieta=28|
BVP=551,4|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=6&nbsp;600|
BVPGyventojuiVieta=114|
valiuta=[[Egipto svaras]] (EGP)|
laikoJuosta=UTC +2|
vasarosLaikas=UTC +3|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
nepriklausomybėsDatos=[[1922]] m. [[vasario 28]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
TLD=[[.eg|eg]]|
telKodas=20
}}
 
zbj egiptieciai vonioj siko adapteriai
 
== Istorija ==
 
=== Senovės Egiptas ===
{{main|Senovės Egipto istorija}}
 
Arabiškas Egipto pavadinimas '''Mişr''' yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis“ arba „valstybė“. zbj egiptiečiai savo šalį vadino „Msr“ (žemė, šalis) arba „Kemet“ (juodas). Graikiškasis pavadinimas ''Aigyptos'' kilo iš [[Memfis|Memfio]] pavadinimo senovės egiptiečių kalba ''Chet Ka Pta'' – „Pta sielos rūmai“.
 
[[Vaizdas:Saqqara pyramid.jpg|thumb|left|230px|[[Sakara|Sakaros piramidė]]]]
Nilo slėnyje dabartinio Egipto teritorijoje suklestėjo viena seniausių ir didžiausių senojo pasaulio civilizacijų. Jos atsiradimo priežastimi buvo pastovūs kasmetiniai [[Nilas|Nilo]] potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu tūkstančius metų. Vieninga Egipto valstybė konsolidavosi apie [[3200 m. pr. m. e.]], kuomet kelis valstybinius junginius suvienijo [[Narmeras]]. Tolesnė Egipto istorija skirstoma į dinastijas (jų priskaičiuojama 30) ir karalystes, kurias tarpusavyje atskiria suiručių periodai. [[Senoji Egipto karalystė|Senosios karalystės laikotarpiu]] (2650–2175 m. pr. m. e.) įsitvirtino faraonų kultas, suklestėjo kultūra, buvo statomos piramidės. Po to prasidėjo [[Pirmasis Egipto tarpuvaldis|suirutės laikotarpis]], kuomet įsigalėjo lokalios dinastijos, tarp kurių stipriausios buvo [[Tėbai (Egiptas)|Tėbuose]] (XI–XII dinastijos) ir [[Herakleopolis|Herakleopolyje]] (IX–X dinastijos). [[Vidurinė Egipto karalystė|Vidurinės karalystės]] laikotarpiu vėl atkurta faraonų valdžia, suklestėjo literatūra.
 
Vėliau į šalies šiaurę įsiveržė klajokliai semitai [[hiksai]], pradėję antrąjį suirutės laikotarpį. Jo metu XIV–XVI dinastijos viešpatavo [[Avaris|Avaryje]], Tėbuose ir [[Memfis|Memfyje]]. Galiausiai, [[Naujoji Egipto karalystė|Naujosios Egipto karalystės]] (1580–1080 m. pr. m. e.) metais Egiptas pasiekė anksčiau neregėtos karinės galybės. Valdant didiesiems faraonams, jo armijos veržėsi į pietus ([[Kušas|Kušą]]) ir šiaurę ([[Kanaanas|Kanaaną]] ir [[Senovės Sirijos istorija|Siriją]]), sukurdama didelę imperiją.
 
Paskutinė egiptietiškos kilmės dinastija žlugo XI a. pr. m. e. Nuo to laiko, pradedant XXI dinastija, Egipto reikaluose vis labiau įsigalėjo svetimšaliai valdovai. Iki 715 m. pr m. e. Egiptas buvo susiskaldęs ir jo dalį valdė berberai [[libiai]]. Vėliau šalyje įsigalėjo pietinis kaimynas nubų [[Kušas]]. Po trumpo savarankiškumo laikotarpio [[525 m. pr. m. e.]] Egiptą užvaldė [[Achemenidų imperija]]. 332 m. pr. m. e. jį nukariavo [[Aleksandras Makedonietis]], o 306 m. pr. m. e. čia ėmė viešpatauti graikai [[Ptolemėjai]], paskutinioji dinastija. Egiptas buvo sparčiai helenizuojamas, sustiprėjo ir ėmė valdyti Siriją, Kanaaną.
 
[[30 m. pr. m. e.]] Egiptą nukariavo [[Romos respublika]], ir jis paverstas [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Egiptas (Romos provincija)|provincija]]. Tęsėsi krašto helenizacija, o vėliau – kristianizacija. Tuo metu iš senovės egiptiečių kalbos išsikristalizavo [[koptų kalba]], krikščionys [[koptai]] sudarė pagrindinę šalies gyventojų dalį. Romos imperijai suskilus, Egipto provincija perėjo [[Rytų Romos imperija]]i, kuri ją valdė iki pat VII a.
 
=== Islamiškasis Egiptas ===
{{main|Egipto istorija}}
 
[[Vaizdas:Al Azhar1.jpg|thumb|left|240px|[[Al Azharo universitetas|Al Azharo universiteto]] mečetė]]
642 m. arabų [[Rašidunų kalifatas]] nukariavo Egipto provinciją iš [[Bizantija|Bizantijos]] ir čia paskyrė savo vietininką. Kalifato Egipto provinciją vėliau paveldėjo [[Omejadų kalifatas]], o 750 m. – [[Abasidų kalifatas]]. Kalifato sudėtyje vietos krikščionys koptai buvo sparčiai islamizuojami ir arabizuojami. [[Arabų kalba]] įsitvirtino kaip pagrindinė provincijos kalba ir išstūmė vietinę koptų kalbą (ji šiuo metu vartojama tik liturginiams raštams). Islamas tapo pagrindine provincijos religija, nors nemažą dalį sudarė ir krikščionys (šiuo metu jie sudaro apie 10 proc. Egipto gyventojų).
 
Kadangi Abasidų imperija IX a. gana greitai byrėjo vis labiau įsigalint vietos provincijų emyrų dinastijoms, ši tendencija pasiekė ir Egipto provinciją. 868–905 m. čia valdė Egipto emyrai [[Tulunidai]], tik nominaliai pripažinę Abasidų valdžią, ir viešpatavę taip pat ir [[Palestinos regionas|Palestinoje]] bei [[Istorinė Sirija|Sirijoje]]. Kurį laiką Abasidų armija sugrąžino tiesioginę kontrolę šalyje, tačiau jau 935 m. Egipto provincijoje įsigalėjo [[Ikšididų dinastija]] iš [[Sogdas|Sogdo]]. Ikšididai valdė iki 969 m., didžiausios ekspansijos laikotarpiu trumpai kontroliuodami ir Palestiną, Sirija, [[Hidžazas|Hidžazą]], [[Tripolitanija|Tripolitaniją]].
 
Tuo pat metu į vakarus nuo Ikšididų Egipto stiprėjo galinga šiitų [[Fatimidų imperija]] su centru dabartiniame [[Tunisas|Tunise]]. Ketvirtasis Fatimidų kalifas 969 m. nukariavo Egiptą, ir netrukus perkėlė į Nilo slėnį savo sostinę ir politinį valstybės centrą. Fatimidai paveldėjo Ikšididų teritorijas Sirijoje ir Arabijoje ir tapo galingiausia musulmonų imperija. Tačiau XI a. jie susidūrė su [[Kryžiaus karai|krikščionių]] ekspansija: šie siekė kontroliuoti [[Levantas|Levantą]], ir sukūrė čia savo valstybėles. Kovos su krikščionimis, taip pat su šiauriniais kaimynais musulmonais [[Zengidai]]s nusilpnino Fatimidų kalifatą, kas lėmė kurdiškos sunitų dinastijos [[Ajubidai|Ajubidų]] atėjimą į valdžią 1171 m. Dar po šimto metų, 1260 m., Egipte įsigalėjo tiurkų [[mameliukai|mameliukų]] kilmės [[Bahrių dinastija]]: susikūrė [[Mameliukų sultonatas]].
 
1517 m. nusilpusį Mameliukų sultonatą nukariavo [[Osmanų imperija]], kuri Egipte įkūrė savo [[Egipto ejaletas|provinciją]]. Osmanai paliko senosios Egipto aristokratijos valdžią, ir mameliukai toliau užėmė svarbiausius postus. Turkijos vietininkas ([[valis]]) turėjo skaitytis su jais. Osmanų imperijos nusilpimo laikais Egipte ne kartą kilo sukilimai, maištai, kovos su dykumų klajokliais [[beduinai]]s. 1798 m., tam kad padėtų Osmanams tvarkytis su mameliukais, į Egiptą buvo įvesta [[Napoleonas|Napoleono]] armija. Tačiau jau po trejų metų prancūzus išvijo jungtinės Osmanų ir britų pajėgos.
 
[[Vaizdas:ModernEgypt, Muhammad Ali by Auguste Couder, BAP 17996.jpg|thumb|170px|Muhamedas Ali]]
Kilusių neramumų fone [[albanai|albanų]] kilmės karvedys [[Muhamedas Ali Paša|Muhamadas Ali]] paėmė valdžią Egipte, tapo Egipto vietininku, ir Osmanai buvo priversti pripažinti jo valdžią. Muhamadas pradėjo užkariavimus Osmanų vardu, užimdamas teritorijas Sudane, Sirijoje ir Hidžaze, o 1831 pradėjo karą su pačiu Osmanų sultonu. Po kelių trukusių Osmanams nesėkmingų karų įsikišus britams, Muhamadas atidavė Osmanams užgrobtas teritorijas, išskyrus Sudaną, tačiau liko ''de facto'' nepriklausomu Egipto vietininku. Šiam mirus 1848 m. vietininko postą paveldėjo jo sūnus. 1868 m. Osmanai pripažino Egipto autonomiją, ir taip buvo įkurtas nominaliai Osmanams priklausantis [[Egipto chedivatas]]. Kadangi chedivatas susidūrė su dideliais sunkumais Sudane, buvo priverstas prašyti britų pagalbos. Britai įvedė savo armiją 1882 m., padėjo atkovoti Sudaną, tačiau Egiptas liko okupuotas britų, o Sudanas pradėtas valdyti kaip [[Sudano kondominiumas|kondominiumas]].
 
1914 m. britai pakeitė Egipto statusą, paskelbdami jį [[Egipto sultonatas|sultonatu]]. Taip galutinai nutraukta nominali priklausomybė nuo Osmanų imperijos, tačiau sultonatas tapo britų protektoratu. 1922 m. Didžioji Britanija suteikė Egiptui nepriklausomybę (kaip [[Egipto karalystė]]). Joje liko valdyti [[Muhamedo Ali dinastija]], o Sudanas liko kondominiumu.
 
1953 m. Egipte nuversta monarchija, ir šalis pasiskelbė [[Egipto Respublika]]. Bendra istorija su kitomis arabų valstybėmis, kaip [[Sirija]] ir [[Libija]], sukėlė keletą bandymų kurti savotiškas konfederacijas, tokias kaip [[Jungtinė Arabų Respublika]] ar [[Arabų Respublikų Federacija]]. Pirmuoju respublikos vystymosi laikotarpiu, valdant [[Gamalis Abdelis Naseras|Gamaliui Abdeliui Naserui]] ir [[Sadatas|Sadatui]], Egiptas pasirinko pro-socialistinį kelią, buvo vystomas [[arabų socializmas]]. Keletą kartų įvyko karai su [[Izraelis|Izraeliu]]. 1981 m. nužudžius Sadatą, valdžią šalyje paėmė [[Hosnis Mubarakas]], kuris išsilaikė prezidento poste iki 2011 m., įtvirtindamas diktatūrą. Šalyje pradėta privatizacija, ekonominės reformos, kurios leido kilti šalies ekonomikai. Tačiau politinė liberalizacija nevyko. 2011 m. Egipte įvykus socialiniams prodemokratiškiems judėjimams, Mubarako režimas buvo nuverstas.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Egipto politinė sistema}}
 
Egiptas – respublika. Valstybės galva – prezidentas, kuris yra ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Vyriausybės vadovas – premjerministras. Aukščiausiąją įstatymų leidžiamąją galią turi [[Egipto parlamentas|Nacionalinis susirinkimas]]. Žemesnieji parlamento rūmai, [[Egipto Liaudies asmablėja|Liaudies asamblėja]] (Medžlis Aš-Šaab), turi 518 narių, kurių 508 renkami pagal [[Mažoritarinė rinkimų sistema|mažoritarinę sistemą]], o 10 skiriami prezidento; Liaudies Asamblėjoje yra kvotos darbininkams ir valstiečiams, taip pat moterims. 2011 m. sausio 29 d. atgaivintos 1981 m. de facto panaikintos viceprezidento pareigos, į kurias paskirtas buvę žvalgybos vadovas [[Omaras Suleimanas]].<ref>[http://lenta.ru/news/2011/01/29/omar/ Lenta.ru: Мубарак назначил главу разведки вице-президентом]</ref>
 
2011 m. vasario 11 d. tuometinis prezidentas valdžią perdavė Aukščiausiajai karinei tarybai. 2012 m. įvyko prezidento rinkimai, kuriuose gavęs 51,73 % balsų laimėjo [[Muchamedas Mursi]]. 2012 m. birželio 21 d. jis pradėjo eiti pareigas. 2013 m. liepos 3-4 naktį Muchamedas Mursi buvo nuverstas liaudies, kurią palaikė armija ir policija. Po to 2014 m. gegužės 26-28 d. surengtuose rinkimuose prezidentu tapo [[Abdelis Fatachas al-Sisis]].
 
Svarbiausios opozicinės jėgos - [[Musulmonų brolija]] (uždrausta; jos aktyvistai politikoje dalyvauja kaip nepriklausomi kandidatai) ir [[Naujoji partija Vafd]].
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Egipto muhafazos}}
 
Egiptas suskirstytas į 27 muhafazas (provincijas; {{ar|muhafazat}}, vns. ''muhafazah''). 2009 m. gruodžio mėnesį buvo sukurta Luksoro muhafaza.
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:Nile Feluccas in Aswan.jpg|thumb|230px|Nilas netoli Asuano]]
[[Vaizdas:Makadi Bay.jpg|thumb|230px|Raudonosios jūros pakrantė]]
{{main|Egipto geografija}}
 
Didžioji Egipto dalis yra [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]], [[Sacharos dykuma|Sacharos dykumoje]], tačiau šaliai priklauso ir [[Sinajaus pusiasalis]], kuris yra pietvakarių [[Azija|Azijos]] dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria [[Sueco kanalas]], kurio ilgis 163 km.
 
Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su [[Gazos ruožas|Gazos ruožu]], 255 km su [[Izraelis|Izraeliu]], 1150 km su [[Libija]], 1273 km su [[Sudanas|Sudanu]]). Šiaurėje ribojasi su Viduržemio, o rytuose su Raudonąja jūra. Pakrantės ilgis – 2450 km. Vienintelė upė šalyje – [[Nilas]].
 
Egipte galima išskirti keletą gamtinių regionų. Pačiuose pietuose yra Nilo slėnio dalis tarp [[Abu Simbelis|Abu Simbelio]] ir [[Asuanas|Asuano]], kuri pastačius Asuano užtvanką buvo užtvindyta [[Nasero tvenkinys|Nasero užtvankos]] vandenų. Toliau Nilas teka dykumos kalkakmenyje išgraužta protaka. Nuo vietos, kur upė išteka iš Nasero užtvankos, iki [[Kairas|Kairo]] Nilo slėnis yra ištisinė iki 25 km pločio derlinga oazė.
 
Žemutiniame Egipte, šiauriau Kairo, Nilas išsišakoja į dvi pagrindines šakas tarp [[Roseta|Rosetos]] ir [[Dumjatas|Damjato]] ir sudaro apie 23 000 km² ploto intensyviai dirbamą deltos kraštovaizdį, susidedantį iš Nilo nešmenų, kertamą daugybės mažesnių atšakų, kanalų ir drėkinimo kanalų. [[Nilo delta]] ir slėnis žemi bei pelkėti.
 
Sacharos dalis, esanti į vakarus nuo Nilo slėnio vadinama [[Libijos dykuma]]. Ši [[dykuma]] užima 2/3 šalies teritorijos. Libijos dykumos šiaurinėje dalyje yra santykinai žemas Libijos plokščiakalnis, Egipte pasiekiantis 241 m aukštį. Į pietryčius nuo jos plyti [[Kataros įduba]] (žemiausioje vietoje siekianti 133 m žemiau jūros lygio) su jos druskų lygumomis ir druskopelkėmis, o pietvakariuose dykuma kyla iki 1 098 m aukščio ([[Džilf Kebiras]]). Likusioje dalyje tik atskiros įdubos ir žemumos su oazėmis ([[Siva]], [[Baharija]], [[Farafra]], [[Dachla]], [[Charga]]), įsiterpia į iš šiaurės į pietus apie 1000 km besitęsiantį smėlio ir kopų kraštovaizdį. Apie 100 km į pietvakarius nuo Kairo yra 1 827 km² Fajumo įduba su [[Fajumo oazė|Fajumo oaze]] ir 230 km² dydžio [[Karūno ežeras|Karūno ežeru]].
 
Tarp Nilo ir Raudonosios jūros įsiterpusi [[Rytų dykuma|Arabijos (Rytų) dykuma]], kurios rytiniu pakraščiu driekiasi [[Etbajus|Etbajaus kalnagūbris]]. Skirtingai nuo Libijos dykumos šiam kraštovaizdžiui būdingi [[Vadis|vadžių]] stipriai išraižyti kalnagūbriai, centrinėje dalyje siekiantys 2000 m aukštį.
 
Aukščiausia Egipto vieta yra Sinajaus pusiasalio kalnai, iškylantys iki 2637 m ([[Kotrynos kalnas]]). [[sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalį]] iš pietų, vakarų ir rytų supa [[Sueco įlanka|Sueco]] ir [[Akabos įlanka|Akabos įlankos]]. 162 km ilgio [[Sueco kanalas]], trumpiausiu keliu jungia Atlanto ir Indijos vandenynus.
 
Nilo deltos pakraščiuose, Viduržemio jūros pakrantėje yra druskingų ežerų. Neskaitant Nilo deltos, Viduržemio jūros pakrantėje vyrauja plokščios kopos. Tuo tarpu Raudonosios jūros pakrantė ne tokia lygi – kalnagūbriai dažnai kone siekia jūros pakrantę. Dėl aukštos vandens temperatūros čia gyvuoja turtingos koralų kolonijos.
 
Šalyje yra [[fosforitai|fosforitų]], cinko, švino, [[geležies rūda|geležies rūdos]], [[akmens anglis|akmens anglies]], [[nafta|naftos]] ir [[gamtinės dujos|dujų]] telkinių.
 
=== Klimatas ===
 
Šalis yra subtropinio (šiaurinė dalis) ir tropinio (didžioji dalis) klimato juostose, vyrauja tropinis dykuminis klimatas. Egipto vasara labai karšta, dienomis temperatūra vietomis priartėja prie 50 laipsnių, tačiau naktimis visada gerokai vėsiau, būdingi dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai. Tarpsezoniniai temperatūros skirtumai ne tokie dideli. Liepos mėnesį šalyje dienos temperatūra pasiekia 31 °C (Port Saidas), 35 °C (Kairas) ir 41 °C (Asuanas), tačiau dėl nedidelio santykinio drėgnumo (vasarą apie 30 %) karštis lengvai pakeliamas. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra šiaurėje būna 25–26 °C, o pietuose 30–34 °C. Nuo kovo iki birželio pučia karštasis [[chamsinas]], iš pietų nešantis smėlį ir dulkes. Žiemos Egipte vėsesnės – dienos temperatūra sausio mėn. paprastai svyruoja nuo 20 °C ([[Port Saidas]], [[Kairas]]) iki 25 °C ([[Asuanas]]). Naktys šaltos, temperatūros vidutiniškai siekia 10 °C, dykumose ir Sinajaus kalnuose galimos ir nedidelės šalnos (iki −5 °C).
 
Didžiojoje šalies dalyje per metus iškrenta labai nedaug [[krituliai|kritulių]] (iki 25 mm, daug kur gali nelyti kelerius metus iš eilės), tik Viduržemio jūros pakrantėje, Nilo deltoje ir Sinajaus pusiasalio kalnuose iškrenta 100–200 mm kritulių. Piečiau Kairo lyja retai.
 
Apie 700 km ilgio Viduržemio jūros pakrantė ir Nilo delta pasižymi švelniomis žiemomis ir labai karšta vasara. Žiemą vidutinė dienos temperatūra yra apie 17–20 °C, naktį nukrenta iki 8–11 °C. Čia Egipto matais iškrenta ir gana daug kritulių – iki 200 mm, regione aplink Aleksandriją vidutiniškai lyja 30 dienų per metus, praktiškai visada žiemą. Pavasaris yra šiltas ir sausas, taip pat ir ruduo; aukščiausios temperatūros yra užfiksuotos pavasarį, o ne vasaros metu (42–45 °C). Vasarą karšta – dieną 28–32 °C, naktį 19–24 °C. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumai yra nedideli, kritulių nėra.
 
=== Flora ir fauna ===
 
Didžiojoje šalies dalyje augmenija dėl menkų kritulių yra skurdi, plyti smėlingos ir akmeningos dykumos. Vietomis yra [[eglūnas|eglūnų]], [[akacija|akacijų]], kserofitinių krūmokšnių, žolių. Oazių ir Nilo slėnio kraštovaizdžiai sukultūrinti, yra [[datulinis finikas|datulių]] giraičių, [[saldžioji ceratonija|ceratonijų]], [[papirusinė viksvuolė|papirusinių viksvuolių]] sąžalynų. Senovėje Nilo deltai būdingų [[papirusinė viksvuolė|papirusų]] sąžalynų praktiškai neišlikę.
 
Egipto faunai Nilo slėnyje ir deltoje būdinga paukščių gausa (daugiausia [[garniniai]], [[pilkoji gervė|gervės]] ir [[Egiptinė žąsis|egiptinės žąsys]]. Žiemos mėnesiais čia atskrenda daugybė paukščių iš Europos. būdingi: [[gazelė]]s, [[lapė]]s, [[hiena|hienos]], [[Šakalas|šakalai]], [[Begemotas|begemotai]], [[Krokodilas|krokodilai]], [[Kupranugaris|kupranugariai]], daugybė rūšių vabzdžių, roplių.
 
== Ekonomika ==
{{main|Egipto ekonomika}}
 
Žemės ūkyje užimti 32 proc. dirbančiųjų, pramonėje - 17 proc., paslaugų sektoriuje 51 proc. BVP vienam gyventojui 2008 m. sudarė 5,4 tkst. dolerių (135-ta vieta pasaulyje). Bedarbystė 2008 m. sudarė 8,4 proc. Šalis yra priklausoma nuo importo. Svarbų vaidmenį ekonomikoje turi užsienyje dirbančių egiptiečių piniginiai pervedimai. Pajamas duoda ir už prekių pervežimą [[Sueco kanalas|Sueco kanalu]] imami mokesčiai. Po 2011 m. perversmo ekonomika patiria sunkumus.
 
Šalyje gerai išvystyta [[Egipto turizmas|turizmo]] infrastruktūra. Šalį kasmet aplanko apie 7 mln. užsienio turistų, iš kurių Egiptas gauna apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tuo pačiu turizmo pajamoms didelę įtaką turi terorizmo grėsmė.
 
Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Auginama medvilnė (pasaulio medvilnės produkcijoje Egipto medvilnė sudaro 3 proc.), ryžiai, kukurūzai, kitos grūdinės kultūros, vaisiai, daržovės. Veisiami galvijai. Dėkingas klimatas leidžia Egiptui pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu.
 
Raudonosios jūros pakrantėje išgaunami fosfatai, Nilo slėnyje - geležies rūda, Nilo deltoje - druska. Iš perdirbamosios pramonės labiausiai išvystyta tekstilės pramonė, daugiausia medvilnės perdirbimo ir audinių gamybos bei siuvimo, taip pat maisto pramonė. Pagrindiniai centrai - Kairas, Aleksandrija, El Machala el Kubra. Tarp kitų pramonės šakų yra juodoji (Heluanas) ir spalvotoji (Nag Hamadi, Ismailija) metalurgija, mašinų, įskaitant staklių, gamyba, automobilių ir lėktuvų surinkimas, vagonų gamyba (Heluanas), laivų statyba (Port Saidas, Aleksandrija), naftos perdirbimo, naftos chemijos pramonė (Suecas, Aleksandrija, Tanta), mineralinių trašų gamyba (Asuanas, Suecas, Heluanas, Abu Zabale, Kafr ez Zajatas), statybinių medžiagų gamyba.
 
Eksporto apimtis 2008 m. buvo 29,9 mlrd. dolerių. Tai nafta ir naftos produktai, medvilnė, tekstilės gaminiai. Pagrindiniai eksporto partneriai: Italija - 10,3 %, JAV - 7,7 %, Ispanija - 6,7 %, Saudo Arabija - 5 %.
 
Importo apimtis 2008 m. buvo 56,6 mlrd. dolerių. Tai pramoninės prekės, maisto produktai, chemijos pramonės produktai, miško medžiaga, kuras. Pagrindinės šalys tiekėjos: JAV - 10,6 %, Kinija - 10,2 %, Italija - 7,5 %, Vokietija - 7 %, Saudo Arabija - 6 %.
 
== Gyventojai ==
{{main|Egipto demografija}}
[[Vaizdas:Women in Egypt.jpg|thumb|right|230px|Egiptietės.]]
Egiptas yra labiausiai apgyvendinta šalis Vidurio Rytuose ir antra pagal dydį Afrikos žemyne. 2009 m. duomenimis, Egipte gyvena maždaug 83 mln. žmonių. Dėl medicinos vystymosi ir [[žalioji revoliucija|žaliosios revoliucijos]] per paskutinius 40 m. Egipto populiacija smarkiai augo. 1798 m. Napoleono žygio į Egiptą metu šalyje gyveno tik apie 3 milijonus žmonių. Beveik visa Egipto populiacija yra susikoncentravusi ties Nilo krantais, jo deltoje arba prie [[Sueco kanalas|Sueco kanalo]].
 
[[Egiptiečiai]] yra didžiausia šalies etninė grupė – 98 % visos populiacijos. Didesnės etninės mažumos yra arabų [[beduinai]], [[berberai]] ir senovės [[nubiečiai]], daugiausiai gyvenantys aplink Nilo upę.
 
Egipte taip pat gyvena nemažas skaičius pabėgėlių ir prieglobsčio ieškotojų iš kaimyninių šalių. Tikslus jų skaičius nežinomas, bet manoma, kad jų yra nuo 500 000 ir 3 milijonų. Apskaičiuota, kad tarp jų yra maždaug 70 000 [[palestiniečiai|palestiniečių]] ir 150 000 [[Irakas|irakiečių]], bet didžiausios pabėgėlių grupės – [[Sudanas|sudaniečių]] – dydis nežinomas. Anksčiau šalyje buvo didelės [[graikai|graikų]] ir [[žydai|žydų]] bendruomenės, bet dabar jos yra praktiškai išnykusios.
 
Pasak 2005 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių [[raštingumas]] šalyje yra 71,4 % (vyrų – 83 %, moterų – 59,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo Egipte yra 72,12 metų (vyrų – 69,56 m., moterų – 74,81 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:
* 0–14 metų: 31,4 %,
* 15–64 metų: 63,8 %,
* 65 metų ir vyresni: 4,8 % (2009 m. apsk.)
 
=== Religija ===
[[Vaizdas:Cairo mosques.jpg|thumb|right|240px|Kairas garsėja savo [[mečetė]]mis ir yra vadinamas „1000 [[minaretas|minaretų]] miestu“.]]
Nuo 1980 m. [[islamas]] yra valstybinė šalies religija ir, pasak Egipto konstitucijos, kiekvienas naujas įstatymas turi sutikti su islamo įstatymais. Islamą išpažįsta 80–90 % Egipto gyventojų, o dauguma likusiųjų yra [[krikščionys]]. Beveik visi musulmonai yra [[sunitai]], nors dalis jų taip laikosi [[sufijai|sufizmo]] nurodymų. [[Ateistai|Ateistų]], [[agnostikai|agnostikų]] ir kitų religijų atstovų šalyje yra labai mažai. 2006 m. aukščiausiasis Egipto teismas griežtai teisiškai atskyrė abraomiškąsias religijas (islamą, krikščionybę ir [[judaizmas|judaizmą]]) nuo visų kitų religijų. Dar neseniai, nepamelavę apie savo religiją, kitų tikėjimų žmonės negalėjo gauti tapatybės kortelių, pasų, gimimo liudijimų ir kitų dokumentų. Nuo 2009 m. šiuose dokumentuose vietoje vienos iš trijų pripažįstamų religijų leidžiama padėti brūkšnį. Krikščionys taip pat skundžiasi, kad valdžia nepakankamai atsižvelgia į jų interesus ir kad jie dėl religijos yra diskriminuojami darbe. Daugeliui egiptiečių religija yra labai svarbi. Penkis kartus per dieną girdimas [[adhanas]] (musulmonų kvietimas melstis) neformaliai reguliuoja tiek verslo, tiek žiniasklaidos ir pramogų tempą.
 
=== Svarbiausi miestai ===
Pagrindiniai miestai: [[Kairas]], [[Giza]], [[Aleksandrija]], [[Asuanas]], [[Tanta]], [[Mahala el Kubra]], [[Hurgada]], [[Luksoras]], [[Kom Ombas]], [[Safaga]], [[Port Saidas]], [[Šarm el Šeichas]], [[Šubra el Chema]], [[Edfu]], [[Esna]], [[Suecas]].
 
== Kultūra ==
{{main|Egipto kultūra}}
 
== Kita informacija ==
* [[Egipto ryšiai]]
* [[Egipto transportas]]
* [[Egipto karinės pajėgos]]
* [[Egipto tarptautiniai santykiai]]
* [[Egipto šventės]]
* [[Egipto virtuvė]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|مصر}}
{{vikižodynas}}
 
Bendros nuorodos:
* [http://www.urm.lt/index.php?323274677 Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija vykstantiems į Egiptą]
 
Žemėlapiai:
* [https://archive.is/20130629034436/www.ezilon.com/maps/africa/physical-map-of-Egypt.gif Egipto fizinis žemėlapis]
* [https://archive.is/20130629034512/www.ezilon.com/maps/africa/Egyptian-political-map.gif Egipto administracinis žemėlapis]
* [https://archive.is/20130629035414/www.ezilon.com/maps/africa/road-map-of-Egypt.gif Egipto svarbesnių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?ll=27.916767,34.936523&spn=22.528828,43.198242&t=p&z=5&vpsrc=6&lci=weather Egiptas googlemaps žemėlapyje]
 
{{Afrika}}
 
[[Kategorija:Egiptas| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Egiptas"