Krieviniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

Pasak [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] dokumentų, XVI a. Rusovo kronikos (tą pačią informaciją naudoto ir P. Einhornas), 1445–1447 m. [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras Henrikas fon Oferbergas (1439–1450) organizavo karinius žygius į [[Naugardo respublika|Novgorodo žemę]]. Iš ten parsivarė [[Vodai|vodus]] kaip karo belaisvius (apie 3000 žmonių, [[Stačiatikybė|stačiatikių]] tikėjimo) ir apgyvendino negyvenamoje arba retai gyvenamoje pietinėje [[Žiemgala|Žiemgaloje]]<ref name=":3" /><ref name=":2" /><ref>VASILIAUSKAS, Ernestas. Žiemgalos apgyvendinimo raida XIV a. – XVI a. pradžioje. ''Istorija'', 2009, t. LXXIV, p. 4–12.</ref>, Lietuvos pasienyje – dab. Bauskės (dab. [[Vecsaulė|Vecsaulės]], [[Brunavos valsčius|Brunavos]], [[Ceraukstė|Ceraukstės]], Jaunsaulės vls.) ir Žeimelio–Saločių apyl. Juos naudojo kaip darbo jėgą [[Bauskės pilis|Bauskės pilies]] statybai 1443–1451 m.<ref name=":2" /> (statyta pietinių sienų apsaugai nuo Lietuvos karinės grėsmės) ir jos aptarnavimui. Šios pilies architektūra labai panaši į Koporjė ir kitų [[Naugardo respublika|Novgorodo žemės]] pilių.

 

 

== Krievingai Lietuvos Žiemgaloje ==

Lietuvoje išsamesnių tyrimų šia tema po kol kas nėra<ref name=":0" />. Tačiau abejonių nekelia, kad nemažai krievingų gyveno ir tuometinėje Šiaurės Lietuvoje – tuometinės [[Upytės pavietas|Upytės pavieto]] (nuo 1843 m. [[Panevėžio apskrities istorija|Panevėžio apskr]].) šiaurinėje dalyje – Žeimelio, Saločių (nemažos latviškai kalbančios valsčių dalys su Adžūnų kaimu, [[Kamardės dvaras|Kamardės]], Pograničos, Brunoviškių dvarais ir kt. 1921 m. buvo perduotos Latvijai) ir [[Brunavos valsčius|Brunavos]] vls. (iki 1921 m. priklausė Lietuvai). Livonijos – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] siena istorinės Žiemgalos teritorijoje 1473–1585 m. buvo nepastovi, nuolat koreguojama šiaurės kryptimi. Tik 1473–1529 m. nusistovėjo stabili siena tarp Nemunėlio ir Mūšos – ėjo tiesia linija nuo [[Auželių piliakalnis|Nuogailių (Auželių)]] iki [[Kamardės piliakalnis|Kamardės piliakalnio]], kuri su [[Brunavos valsčius|Brunavos vls]]. Lietuvoje nepakitusi išliko iki pat 1921 m. Tokiu būdu nemažai teritorijų buvo prijungta prie Lietuvos kartu su jų gyventojais – krievingais ir latviais. Lietuvoje jie priklausė tiek didelei latviškai Žeimelio [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] parapijai, tiek [[Brunava|Brunavos]], [[Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia|Pašvitinio]], [[Saločių Šv. Juozapo bažnyčia|Saločių]] katalikų parapijoms. Ūkių, kurių šeimininkai turėjo pavardę ''Kreewing'', gausu 1811–1834 m. Lietuvos [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] Prograničos ir kt. dvarų (Žeimelio vls.) revizijose<ref name=":0">[https://www.skrastas.lt/aktualijos/vodu-tautos-palikuoniu-ieskos-zeimelyje Živilė KAVALIAUSKAITĖ, ''Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje'', Šiaulių kraštas, 2019-09-12].</ref>. Ilgainiui krievingų didžioji dalis sulatvėjo, kita sulietuvėjo. Jų asimiliacijos procesai Lietuvoje buvo spartesni nei [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje]].

 

 

Kraštotyrininkas Juozas Šliavas Šiaurės Lietuvoje, Žeimelio apyl., išskyrė tokias [[Finougrai|finų]] kilmės pavardes: Igaunis, Karašas (lat. ragaišis), Kargis (est. aukštas), Kugrenas (lyb. karosas, lat. karpis), Launagas (pietryčiai), Lepsis (lyb. vaikas), Lyva (est., lyb. smėlis), Lyvanas, Muižė (lyb., est. dvaras), Repšys (lyb. žuvies pavadinimas), Tuomas (suom. ieva)<ref name=":1" />.

 

== Išnašos ==