Vladas Paulauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1912]] vargonininkavo ir vadovavo chorams bei orkestrams [[Panevėžys|Panevėžyje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio]] karo metais kompozicijos mokėsi pas prof. F. Kriillį. [[1926]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]] eksternu išlaikė reikiamus egzaminus ir įgijo muzikos mokytojo cenzą. Daug metų dėstė muziką ir dainavimą Panevėžio 1-ojoje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, buvo miesto muzikinio gyvenimo organizatorius. [[1918]] surengė „Saulės“ draugijos muzikos kursus ir buvo jų vedėjas, vargonininkavo bažnyčioje, buvo pradžios mokyklos vedėjas, dėstė muziką ir dainavimą lenkų gimnazijoje. [[1924]] subūrė Saulių sąjungos chorą, su kuriuo dalyvavo visose trijose Lietuvos dainų šventėse [[Kaunas|Kaune]], buvo [[1924]] pirmosios visos Lietuvos dainų šventės dirigentas, su choru koncertavo Klaipėdos krašte. [[1930]] suorganizavo pirmąją dainų šventę Juodkrantėje, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos steigėjų. Dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. [[1939]] apdovanotas „Saulių žvaigžde“. Sovietams okupavus Lietuvą, dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Tėvynę [[1955]]–[[1958]] mokytojavo ir vadovavo chorams Kuktiškėse ([[Utenos rajono savivaldybė|Utenos r.]]) ir Kavarske ([[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių r.]]). Sukūrė dainų ir giesmių chorams bei stambesnių vokalinių kūrinių. Minėtina kantata „Žalgirio mūšis“. Savo lėšomis išleido nemažai kūrinių. Ypač išpopuliarėjo jo daina „Jūreivių maršas“ ir Kalėdų giesmė „Džiaukis, žmonija".

 

 

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.