Margarita Gedvilaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Su tėvais grįžusi į Lietuvą, mokėsi [[Pasvalys|Pasvalyje]], o [[1947]] m. baigė [[Telšiai|Telšių]] vidurinę mokyklą. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš mokytojų [[Albinas Jasenauskas|Albino Jasenausko]], [[Domas Andrulis|Domo Andrulio]] ir [[Irena Dylevičienė|Irenos Dylevičienės]]. [[1948]] -– [[1949]] m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] mokėsi skambinti fortepijonu [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]] klasė). [[1950]] -– [[1953]] m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] muzikos mokykloje (dėst. V. Rovda ir [[Antanas Ilčiukas]]).

1953 -– [[1958]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. [[Konradas Kaveckas|Konrado Kavecko]] klasė). [[1976]] m. šias žinias gilino [[Kijevas|Kijevo]] pedagoginio instituto muzikos kursuose, o [[1983]] m. stažavo Kijevo R. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje (vadovas prof. P. Muravskis).

Dar studijų metais Vilniaus 3-uosiuose vaikų namuose subūrė berniukų chorą, mokytojavo ir vadovavo chorui 21-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakulteto studentų mišriesiems chorams bei Lietuvos mokslų akademijos moterų vokaliniam ansambliui. [[1961]] -– [[1964]] m. buvo Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" chormeisterė, nuo [[1985]] kurį laiką vadovavo Vilniaus 2-osios profesinės technikos mokyklos vaikinų chorui.

Nuo [[1958]] m. rudens Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentė, nuo [[1964]] m. -– vyr. dėstytoja, nuo [[1986]] m. -– docentė.

Vaisingiausias ir ilgiausiai trukęs M. Gedvilaitės darbas buvo [[1962]] -– [[1994]] m. su [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] (universiteto) studentų mišriuoju choru (70-80 dalyvių) „Ave Vita" ([[1983]] m.). Atgaivinusi iširusį kolektyvą, daugiau kaip tris dešimtmečius buvo jo meno vadovė ir dirigentė. Chorą išmokė apie 400 įvairių kūrinių ir surengė per 500 koncertų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje: Latvijoje, [[Estija|Estijoje]], [[Moldavija|Moldavijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Rusija|Rusijoje]], Gruzijoje, [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, [[1990]] Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]], visose Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus", respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, padarė fondinių įrašų. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: [[Julius Andrejevas|J. Andrejevo]] kantata „Amžinai jaunystei", [[Virginijus Barkauskas|V. Barkausko]] kantata „Mes kuriame taiką", [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] kantata „Vytautas Didysis", H. Purcello opera „Didona ir Enėjas", G. Faurė „Requiem", [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] kantata „Prie svetimų upių krantų", fragmentai iš [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] muzikinės dramos „Atėnų griuvėsiai", chorai iš klasikinių ir šiuolaikinių operų.

M. Gedvilaitė -– bemaž visų [[Baltijos respublikos|Baltijos respublikų]] studentų dainų švenčių „Gaudeamus" Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirigentė, Lietuvos studentų dainų švenčių [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ([[1977]] m.), [[Marijampolė]]je ([[1981]] m.), [[Šiauliai|Šiauliuose]] ([[1984]] m.) ir [[1985]] m. Vilniaus chorų šventės „Dainuok, širdie, gyvenimą" dirigentė. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narė, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narė, Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto tarybos narė ([[1991]] -– [[1992]] m.) ir šio universiteto senato narė ([[1992]] -– [[1996]] m.). [[1978]] m. suteiktas nusipelniusios artistės garbės vardas.