Aukštaitija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 86.38.203.156 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Grybukas keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 34:
Iki XIX a. II pusės dab. Rytų Aukštaitijos ir [[Dzūkija|Dzūkijos]] etnokultūriniai regionai bei dabartinėse Latvijoje, [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir Lenkijoje atsidūrusios šių regionų dalys (įskaitant [[Gervėčių kraštas|Gervėčių]], [[Apsas|Apso]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]] ir kt. iki šiol nenutautusias lietuviškas apylinkes) sudarė vieną nedalomą etnokultūrinį vienetą (iki XVI ar XVII a. patys senojo ''Aukštaičių'' krašto gyventojai šiaurinėje jo dalyje dar išskirdavo vad. „Užnerio Lietuvą“).
▲ visa ar beveik visa senoji etnokultūrinė Aukštaitija galėjo sudaryti atskirą LDK administracinį vienetą – vad. Vilniaus, arba [[Lietuvos kunigaikštystė|Lietuvos kunigaikštystę]], kurios centras ([[Vilnius]]; iki XIII a. vidurio (?) – tikriausiai [[Kernavė]]) kartu buvo ir visos LDK sostinė.
Lietuvos kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir Neries žemupiu (t. y. sutapo su Rytų Lietuvos pilkapių kultūros vakarine riba), o nuo Algirdo laikų (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio (taip manyti leidžia [[1413]] m. buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s pagrindu sudarytos Trakų vaivadijos teritorijos konfigūracija); Lietuvos kunigaikštystės pietvakarinė administracinė riba greičiausiai nuo XIII a. pab. buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dabartinius pietų bei rytų aukštaičių dialektologinius arealus skirianti linija (tikėtina, kad pirminė, t. y. dar siekusi Nemuno vidurupį [[Lietuvos kunigaikštystė]] į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes buvo padalyta [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).
| |||