Abiejų Tautų Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.222.46 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Martynas Patasius keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 69:
Seimeliai taip pat turėjo vietos savivaldos funkcijas, per juos reiškėsi bajorijos politiniai interesai ir bajorija nuolat reikalavo seimelių galių išplėtimo. Formaliai ir pagal vyravusią ideologiją visi bajorijos atstovai buvo lygūs, tačiau praktiškai lemiamą vaidmenį priimant svarbiausius valstybės sprendimus turėjo nedidelė didikų grupė. Ypač svarbus didikų vaidmuo buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau laikui bėgant didikų padėtis sustiprėjo ir Lenkijoje. Smulkioji ir vidutinioji bajorija pasidarė priklausoma nuo didikų, nes be jų paramos negalėjo pasiekti skyrimo į valstybės tarnybas ir pagerinti savo ekonominę padėtį. Plečiantis didikų įtakai seimelių politinė kultūra smuko, prie to prisidėjo ir tai, kad valstybės aparatas buvo silpnas, o regionuose centrinės valdžios institutų visai nebuvo.<ref>Радаман А. Соймік // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 617. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.</ref>
 
Monarcho rinkimai vyko Varšuvos apylinkėse rengiamame elektriniameelekciniame seime, kuriame dalyvauti galėjo visi bajorai. Teisę būti išrinktu taip pat turėjo visi bajorai, nors daugeliu atveju kandidatais į sostą tapdavo užsienio valdančiųjų dinastijų atstovai. Renkamieji monarchai neturėjo teisės perduoti sosto pagal paveldėjimo teisę, leisti įstatymams prieštaraujančius įsakus, suimti bajorus be teismo. Papildomi karališkosios valdžios apribojimai buvo nustatomi vadinamuosiuose [[Henriko artikulai|Henriko artikuluose]], kuriuos monarchas priimdavo prieš įžengdamas į sostą. Politiniai ir finansiniai monarcho įsipareigojimai buvo nustatomi dar vienu privalomu susitarimu, vadintu ''[[Pacta conventa]]''. Pasirašydamas šią sutartį karalius ir didysis kunigaikštis atsisakydavo sosto paveldėjimo teisės, įsipareigodavo valdyti tardamasis su karališkąja taryba, kuri susidėjo iš 18 senatorių, kas dvejus metus šaukti Seimą, be Seimo pritarimo nepradėti karo, nesudaryti taikos ir neįvesti naujų mokesčių.
 
== Istorija ==