Kompiuterių tinklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Wifi_point_to_point.jpg|thumb|dešinėje|240px|[[Wi-Fi]] tinklo antena]]

 

 

== Žvaigždinis tinklas ==

Tai viena labiausiai paplitusių kompiuterio tinklo konfigūracijų. Visi įrenginiai, jungiami prie centrinio kompiuterio, yra vadinami ''mazgais'' (''nodes''). Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais. Žvaigždinio tinklo kompiuteris valdo [[duomenų srautas|duomenų srautus]] tarp atskirų tinklo mazgų.

 

 

== Magistralinis tinklas ==

Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale – susuktų laidų pora, [[koaksialinis kabelis|koaksialiniu]] arba [[optinis kabelis|optiniu kabeliu]]. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magistralės būdai: centralizuotas ir laisvas.

 

 

== Žiedinis tinklas ==

Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, sugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retransliavimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti „tuščio lango“ būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu – kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad tokiame tinkle reikalingas tam tikras centralizuotas valdymas – kažkas turi sekti ir pašalinti „niekieno“ informaciją ir pranešti apie tai siuntėjui.

 

 

== Globalinis tinklas ==

Šį tinklą sudaro mažesnių (vietinių) tinklų visuma. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinklo sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei [[programinė įranga|programine įranga]]. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodą informacijos supratimą visose tinklo sistemose.

 

 

== Internetas ==

Absoliučiai didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas yra [[internetas]], kurio abonentais yra per 100 milijonų abonentų visame pasaulyje. Internetui paprastai nepriskiriami komerciniai tinklai, t. y., ta dalis pasaulio kompiuterių tinklo, kurioje informacija ir kitos paslaugos perkamos ir parduodamos. Tai lyg ir biblioteka, kurioje skaitytojo mokestis priklauso nuo perskaitytų (arba parsineštų namo) knygų skaičiaus ir laiko, praleisto bibliotekoje. Tačiau komercinių tinklų vartotojai gali patekti į internetą ir tapti jo vartotojais. Ir priešingai, interneto vartotojas, sumokėjęs už komercinio tinklo paslaugas, gali iš interneto patekti į komercinį tinklą.

 

 

Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuris jungia dešimtis tūkstančių lokalių kompiuterių tinklų, milijonus kompiuterių ir dar daugiau vartotojų kiekvienoje šalyje. Juo gali naudotis vartotojai, turintys personalinius kompiuterius ir ryšio su internetu priemones. Kai vartotojas prisijungia prie Interneto, jo kompiuteris tampa tinklo dalimi, ir tada galima betarpiškai pasinaudoti daugeliu pasaulinio kompiuterių tinklo paslaugų. Internetas šiuo metu yra labiausiai paplitusi greito susisiekimo su toliau esančiu asmeniu priemonė.

 

== VPN ==

 

Remiantis paskirties vietos IP adresu atliekamas paketų maršrutizavimas. IP adresas yra 32 [[bitas|bitų]] arba 4 [[baitas|baitų]] ilgio. IP adresas turi bent dvi dalis: adreso dalis, skirta tinklų adresavimui, ir adreso dalis, skirta kompiuterių adresavimui. Adresai gali būti užrašomi dvejetainėje, dešimtainėje, šešioliktainėje ar dešimtainėje su tašku sistemose. IP adresas gali turėti dar vieną dalį – potinklio dalį.

 

{{vikižodynas|kompiuterių tinklas}}