Kupiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 56:
[[Naruševičiai]] Kupiškį valdė 42 metus (1568–1610 m.). Buvo [[Evangelikai reformatai|evangelininkai]], tuo galima paaiškinti kodėl taip ilgai nebuvo Kupiškyje pastatyta [[Katalikybė|katalikų]] bažnyčia.
[[1610 m.|1610]]-[[1615 m.]] Kupiškio seniūniją valdė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Kristupas Dorohostaiskis|Kristupas Manvydas Dorohostaiskis]]. Jo valdymo metu Kupiškyje (apie [[1613 m.]]) pradėta statyti katalikų bažnyčia. [[1615 m.]] mirė Kristupas Manvydas Dorohostaiskis.
Eilutė 62:
==== Tyzenhauzų valdymas 1636-1760 ====
[[Vaizdas:90vūydfjgty.jpg|miniatiūra|1630 metų žemėlapis, kuriame pažymėtas Kupiškis]]▼
[[1636 m.]] rugpjūčio 3 d. karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislavo Vazos]] nurodymu Kupiškio seniūnija perduota [[Vilhelmas Tyzenhauzas|Vilhelmui Tyzenhauzui]]. Taip prasidėjo [[Tyzenhauzai|Tyzenhauzų giminės]] valdymas, trukęs iki [[1760 m.]] [[1655 m.]] kilus karui, [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu Kupiškyje įsikūrė švedų įgula. Kraštas nualinamas. [[1667 m.]] Kupiškio seniūnijoje liko 500 [[Dūmas|dūmų.]]
[[1677 m.]] Vilhelmui Tyzenhauzui mirus, [[1677 m.]] rugpjūčio 21 d. karalius [[Jonas Sobieskis]] savo raštu įpareigojo velionio žmoną [[Kotryna Tyzenhauzienę|Kotryną Tyzenhauzienę]] perduoti Kupiškio seniūnijos valdymą savo sūnui [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] ir jo žmonai Barborai. [[1690 m.]] [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] [[Dūmas|dūmų]] registre nurodoma, kad Kupiškio seniūnijoje buvo jau 4 vaitijos ir 662 dūmai. Manytina, kad [[Lietuvos žydai|žydai]] Kupiškyje įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo [[Mikalojus Pacas|Mikalojaus Paco]] leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas [[1682 m.]] Po to, sinagoga, rašytiniuose šaltiniuose, paminima 1722 m. Vėliau, tiek istoriografijoje, tiek amžininkų atsiminimuose, minimos jau trys Kupiškio žydų sinagogos: Kupiškio Didžioji (dabartinė biblioteka L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3a.), chasidų sinagoga ir mitnagidų maldos namai (beit midraš). [[Vaizdas:Aleksander-korwin-gosiewski-1b5f97ef-b314-4c89-be3d-508e3d14ba0-resize-750.jpg|miniatiūra|Kupiškio seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis]]Po [[1690 m.]] Kupiškio seniūnija atitenka [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jonui Steponui Tyzenhauzui]]. Jam valdant, [[1704 m.]] sudarytas naujas Kupiškio seniūnijos inventorius. [[1710 m.]] kraštą nuniokoja didysis [[Badmetis|badas]] ir [[maras]]. Kaimai sunyko ir ištuštėjo.
[[Vaizdas:I20 CIMG0064.jpg|miniatiūra|Seniausiais išlikęs murinis namas Kupiškyje, XVIII a. ]]▼
[[XVIII a.]] pradžioje, Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno daugiausia žydai ir vienas kitas bajoras. [[1726 m.]] Kupiškio seniūnu tampa [[Benediktas Tyzenhauzas]] ([[Skapiškis|Skapiškio]] ir [[Mirabelis (Kupiškis)|Mirabelio dvarų]] savininkas). 1726 m. inventoriaus duomenimis Kupiškyje tuo metu buvo 8 gatvės ir [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė|Turgaus aikštė,]] jose 42 krikščionių ir 39 žydų dūmai. Kupiškio krašto valstiečiai garsėjo linų auginimu, čia buvo jų prekybos centras. Apie tai liudija iki šių dienų išlikęs pirmasis miestelio mūrinis pastatas. Tai – linų sandėlis, statytas XVIII a. pirmoje pusėje.
==== Čartoriskių valdymas 1760-1835 m. ====
[[1760 m.]] karalius [[Augustas III]] Kupiškio seniūniją pavedė valdyti [[Lietuvos didysis etmonas|LDK etmonu]]<nowiki/>i [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolui Kazimierui Oginskiui]], kuris vedė didiko [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolo Frederiko Čartoriskio]] dukterį Aleksandrą. Nuo [[1768 m.]] seniūniją faktiškai valdė [[Aleksandra Čartoriskaitė|Aleksandra Čartoriska.]]
▲[[Vaizdas:
[[1771 m.]] Kupiškio seniūniją karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] dekretu atiduota valdyti [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kancleriui]] [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolui Frederikui Čartoriskiui.]] 1773–1775 m. [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] Seime veikė speciali komisija Kupiškio seniūnijos priklausomybei ir riboms sutvarkyti, nes dėl jų buvo kilę ginčų. Mirus Mykolui Frydrichui Čartoriskiui, 1775–1780 m. Kupiškio seniūniją valdė jo žmona [[Eleonora Čartoriska]] (Jono Antano Valdšteino ir Onos Valdštein duktė).
▲[[Vaizdas:I20 CIMG0064.jpg|miniatiūra|Seniausiais išlikęs murinis namas Kupiškyje, XVIII a. ]]
[[Vaizdas:Dek-page0001.jpg|miniatiūra|Kupiškio dekanato parapijų aprašymas. 1784 m.]]
[[1780 m.]] valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovas Augustas]] Kupiškio seniūniją atidavė valdyti Eleonoros Čartoriskos sūnėnui [[Adomas Kazimieras Čartoriskis|Adomui Kazimierui Čartoriskiui]]. [[1781]] m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. [[1781 m.]] rugpjūčio 14 d. kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikcijos gyventojų sodybos, 8 žydų alkoholio daryklos bei daugybė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės. <ref>http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834</ref> [[1789 m.]] inventoriaus duomenimis seniūnijoje buvo 4 vaitijos su 45 kaimais, 490 dūmai su 3 572 gyventojais.
| |||