Staškevičiai (herbo Leliva): Skirtumas tarp puslapio versijų

Nepaisant to, dar 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės surašyme minimų „Staško“, „Staškavičių“, „Staškevičių“ gyvenamosios vietos nurodomos etninėse lietuvių gyvenamose žemėse (Žemaitijoje, Trakų, Vilniaus vaivadijose). Tad, giminės etninė kilmė kelia tam tikrų klausimų bei reikalauja išsamesnių tyrimų: (1) pagal pavardę giminės kilmė lyg ir galėtų būtų laikoma rusėniška, tačiau (2) remiantis istoriniais šaltiniais matyti, jog jau XVI a. pradžioje giminės pradininkai daugiausiai gyveno etninėse lietuvių žemėse.)<ref name=":0">Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 708, ap. 2. b. 2694.</ref>

 

 

Heraldikos tyrinėtojai nurodo, kad Žemaitijoje rezidavę Staškevičiai XVII a.-XVIII a. kaip savo herbą naudojo „Leliva“ ir „Sas“ herbų variacijas, skirtingais laikotarpiais sudarytuose herbynuose galima aptikti bajorų Staškevičių XVII a.-XVIII a. naudotus herbus „Staszkiewicz I“, „Staszkiewicz II“ bei „Staszkiewicz III“. Vėliau, XIX a. istoriniuose šaltiniuose Staškevičių herbas nurodomas kaip „Leliva“.{{Bajorų giminė|Pavadinimas=|Herbas=POL_COA_Leliwa_Staszkiewicz.svg|Herbo pavadinimas=Staškevičių herbas "Staszkiewicz II" (herbo "Leliva" atmaina)|Kilmė=|Pradininkas=|Titulas=|Laikotarpis=|Šalys=|Dvarai=|Atšakos=}}