Vikipedija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas Nacionaline biblioteka pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Esu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja ir noriu atnaujinti apie biblioteką pateikiamą informaciją, kadangi dabar pateikta informacija klaidina vartotojus. Kodėl visi atlikti pakeitimai atmetami?
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
{{Infobox biblioteka |
| pavadinimas = Lietuvos Nacionalinėnacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
| logotipas = [[Vaizdas:Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipas.png|200px ]]
| įkurta = [[1919 m.]]
| vieta = [[Vilnius]], [[Lietuva]]
| interneto_svetainė = [http://www.lnb.lt www.lnb.lt]
}}Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
}}
 
Lietuvos nacionalinės bibliotekos '''misija''' – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei.
[[Vaizdas:National Library in Vilnius.jpg|thumb|Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]
[[Vaizdas:MazvydoBibliotekaInterior2.JPG|thumb|Interjeras]]
'''Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka''' yra nacionalinė kultūros ir informacijos įstaiga, kaupianti, organizuojanti ir sauganti dokumentinį Lietuvos kultūros paveldą, formuojanti Lietuvos mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui aktualių Lietuvos ir užsienio dokumentų fondą bei teikianti informacinio aprūpinimo paslaugas visuomenei.
 
'''Vizija''' – tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.
Nacionalinės bibliotekos uždaviniai – kaupti ir saugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą ir prieigą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, aktyviai dalyvauti žinių visuomenės kūrime, naudojant šiuolaikines informacijos technologijas tobulinti savo veiklą ir paslaugas, padedant kiekvienam Lietuvos piliečiui nenutrūkstamai mokytis ir tobulėti, teikti metodinę paramą Lietuvos bibliotekoms, vykdyti bibliotekininkystės, bibliografijos, informatikos ir knygotyros mokslinius tyrimus, plėtoti bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus.
 
Lietuvos nacionalinė biblioteka yra visiems vartotojams prieinama nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą. Jos veiklos tikslai:
Lietuvos nacionalinė biblioteka, įkurta [[1919]] m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, [[1963]] m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. [[1988]] m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o [[1989]] m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
 
* Kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą bei integravimą į Europos skaitmeninio turinio erdvę.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiandien:
* Užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją.
* kaupia ir saugo Lietuvos ir su Lietuva susijusius publikuotus dokumentus, vykdo jų bibliografinę apskaitą, kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą;
* Skatinti visuomenę siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą.
* kaupia ir saugo kitus šalies kultūrai turinčius vertę publikuotus ir nepublikuotus dokumentus;
* Vykdyti informacijos ir komunikacijos mokslų taikomuosius tyrimus, konsultavimo ir ekspertinę veiklą.
* aptarnauja Lietuvos ir užsienio piliečius, įstaigas ir organizacijas;
* rengia ir leidžia nacionalinės bibliografijos leidinius, kitas bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes;
* vykdo Lietuvoje išleistų dokumentų statistinę apskaitą, teikia jiems tarptautinius standartinius numerius (ISSN, [[ISBN]], ISMN);
* vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS;
* kuria ir diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą LIBIS;
* vykdo fondų apsaugos, restauravimo ir mikrofilmavimo programas;
* tyrinėja bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros teorijos, istorijos ir praktikos problemas, rengia mokslines konferencijas, leidžia mokslinius ir metodinius leidinius, profesinį žurnalą „[[Tarp knygų]]“;
* vykdo nacionalinius, regioninius ir tarptautinius strateginius projektus;
* rengia parodas, literatūros vakarus ir kitus kultūrinius renginius, propaguoja Lietuvos kultūrą ir mokslą užsienyje.
 
== Dokumentų fondasIstorija ==
[[Vaizdas:National Library in Vilnius.jpg|thumb|Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]
Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde 2012 metais sukaupta 6,65 milijono fizinių vienetų 1,77 milijono pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų.<ref>{{Cite web | title = Apie Nacionalinę biblioteką | work = lnb.lt | date = 2016-03-23 | url = http://www.lnb.lt/apie-nb | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160326222440/http://www.lnb.lt:80/apie-nb | archivedate = 2016-03-26 | deadurl = yes }}</ref>
[[Vaizdas:MazvydoBibliotekaInterior2.JPG|thumb|Interjeras]]
Lietuvos nacionalinė biblioteka įkurta [[1919]] m. Savo veiklą pradėjo Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, [[1963]] m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. [[1988]] m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o [[1989]] m. suteiktas nacionalinės bibliotekos statusas. XXI amžių pagrindinė šalies biblioteka pasitiko su naujai sukurta integralia ir virtualia bibliotekų informacijos ir paslaugų infrastruktūra, deja, patį bibliotekos pastatą ekspertai pripažino avariniu. Rekonstrukcija truko ilgiau nei aštuonetą metų (2008–2016 m.). Atsinaujinusios bibliotekos durys lankytojams atvertos 2016 m. rugsėjo 2 dieną. Po rekonstrukcijos Lietuvos nacionalinė biblioteka išgyvena pakilimą ir lankytojams siūlo dar daugiau paslaugų, inovatyvesnių ir modernesnių priemonių.
 
Daugiau informacijos: [https://www.lnb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija istorija]; [https://lnb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/rekonstrukcija rekonstrukcija]
 
'''Bibliotekos vedėjai (iki 1939 m.) ir direktoriai*'''
{| border="1"
{| class="wikitable"
|'''Metai'''
|'''Vardas, pavardė'''
|-
|1919–1922
| '''Vartotojų aptarnavimas''' || '''2012 metai'''
|Eduardas Volteris
|-
|1922–1935
| Registruotų vartotojų skaičius || 12 595
|Andrius Škėma
|-
|1935–1939
| Lankytojų skaičius || 122 804
|Juozas Avižonis
|-
|1939–1950
| Virtualių lankytojų skaičius || 972 177
|Juozas Rimantas
|-
|1950–1952
| Dokumentų išduotis || 1 166 035
|Danielius Čepas
|-
|1952–1958
| Vartotojų vietų skaičius || 253
|Jonas Urbanavičius
|-
|1959–1976
|Vaclovas Jurgaitis
|-
|1976–1982
|Jonas Baltušis
|-
|1982–2004
|Vladas Bulavas
|-
|2004–2010
|Vytautas Gudaitis
|-
|2010–
|Renaldas Gudauskas
|}
<nowiki>*</nowiki> Keičiantis bibliotekos direktoriams, laikinai jų pareigoms buvo paskirti Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959) ir Algirdas Plioplys (2010).
 
== Dokumentų fondas ==
Nacionalinės bibliotekos fondus sudaro trys pagrindinės dalys: nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai (retų knygų, rankraščių, meno, muzikos, tarptautinių organizacijų ir kitų dokumentų fondai).
Lietuvos nacionalinė biblioteka yra šalies dokumentinio paveldo ir visokeriopos informacijos lobynas. Ji įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir teikti visuomenei galimybes juo naudotis. Bibliotekos dokumentų fonde 2018 metais sukaupta beveik 7 milijonai fizinių vienetų 1,8 milijono pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų, kas sudaro beveik 80 km lentynmetrių. Savo fondų dydžiu Lietuvos nacionalinė biblioteka nenusileidžia, o kartais ir lenkia  ne vieną Europos biblioteką.
 
Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.
== Bendradarbiavimas ==
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis bibliotekinėmis institucijomis ir organizacijomis. Nuo 1992 m. biblioteka yra Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) narė, dalyvauja Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CENL) fondo, Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CDNL), Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (LIBER), Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės (Bibliotheca Baltica), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Tarptautinės muzikos bibliotekų asociacijos (IAML), Tarptautinės teisės bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų veikloje. Biblioteka aktyviai dalyvauja šių institucijų vykdomuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2007 m. Nacionalinė biblioteka yra Europos bibliotekos (The European Library, TEL) narė ir dalyvauja Europos skaitmeninės bibliotekos „Europeana” kūrime.
 
* '''Lietuvos nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas.''' Čia kaupiami ir saugomi lietuviški ir Lietuvoje leisti kitakalbiai, taip pat užsienyje leisti ir su Lietuva susiję visų tipų dokumentai nuo XVI a. iki šių laikų. Nuo pirmųjų lietuviškų spausdintų knygų iki šių dienų elektroninių dokumentų. Šiuo metu archyvą sudaro per 2,5 mln. fizinių vienetų. Archyviniame fonde saugomas ir audiovizualinis archyvas, kurį sudaro per 14 tūkst. dokumentų. Tai – kompaktinės garso ir vaizdo plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, vinilo ir šelako plokštelės, taip pat ritinėliai pianolai. 2018 m. į archyvinį fondą perdavus Brailio rašto leidinius bei dokumentus, specialiai pritaikytus skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams, taip pat standartus bei kitus norminius dokumentus, Nacionalinė biblioteka tapo pagrindine Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugotoja Lietuvoje.
== Projektai ==
* '''Retų knygų ir rankraščių fondas.''' Čia saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių, daugiau kaip 70 tūkst. saugojimo vienetų rankraštinių ir archyvinių XV–XXI a. dokumentų, taip pat nuo 1994 m. Lietuvoje apgintos disertacijos. Ypač vertingi rinkiniai: pergamentų kolekcija (151 pergamentas); inkunabulų rinkinys (88 vienetai); XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija. Didžiausią rankraštinių dokumentų fondo dalį sudaro XIX–XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, mokslininkų, menininkų, kultūros veikėjų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Jame taip pat saugomos bibliotekai patikėtos memorialinės kolekcijos: diplomatų Lozoraičių šeimos, filosofo Antano Maceinos, poeto Tomo Venclovos ir kt.
* '''Judaikos fondas.''' Čia saugomi kultūrologijos, religijos, teologijos, visuotinės ir Lietuvos žydų istorijos leidiniai jidiš ir hebrajų kalbomis, klasikinė ir šiuolaikinė žydų literatūra (įvairiomis kalbomis). Taip pat saugomos Lietuvos žydų veikėjų biografijos, žydų kulinarijos knygos, žinynai, enciklopedijos, žodynai, bibliografiniai leidiniai.
* '''Muzikos ir vizualiųjų menų fondas.''' Čia saugomi garso ir vaizdo dokumentai, natų dokumentai, muzikos ir vizualiųjų menų smulkieji spaudiniai (plakatai, afišos, atvirukai, ekslibrisai). Iš viso fondą sudaro per 300 tūkst. dokumentų. Išskirtinę vertę turi XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (2566 pavadinimai).
* '''Vaikų ir jaunimo literatūros fondas.''' Čia saugomos lietuvių autorių ir verstinės grožinės knygos vaikams ir jaunimui, taip pat su vaikų ir jaunimo literatūra susiję leidiniai: enciklopedijos, žodynai, žinynai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, informaciniai leidiniai ir kita šakinė literatūra, periodiniai vaikų ir paauglių leidiniai (apie 132 tūkst. fizinių vienetų).
* '''Bendrieji fondai.''' Čia saugoma apie 60 proc. bibliotekoje sukauptų dokumentų – lietuviškų ir užsienio knygų, serialinių ir periodinių leidinių, kartografijos dokumentų, išleistų nuo 1826 m. iki šiandienos, įvairios tematikos ir žanrų, daugiau nei 90 kalbų.
 
== Bendradarbiavimas ==
Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose tinkluose leidžia įgyvendinti reikšmingus projektus, kurie lemia teigiamus pokyčius Lietuvos bibliotekose ir kitose šalies atminties institucijose.
Lietuvos nacionalinė biblioteka bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis bibliotekinėmis institucijomis ir organizacijomis. Nuo 1992 m. biblioteka yra Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) narė, dalyvauja Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CENL) fondo, Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CDNL), Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (LIBER), Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės (''Bibliotheca Baltica''), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Tarptautinės muzikos bibliotekų asociacijos (IAML), Tarptautinės organizacijos EIFL (angl. ''Electronic Information for Libraries''), Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų veikloje. Biblioteka aktyviai dalyvauja šių institucijų vykdomuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2007 m. Lietuvos nacionalinė biblioteka dalyvauja Europos skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ kūrime ir nuo 2019 m. yra šios programos nacionalinis agregatorius.
 
Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su Lietuvos Respublikos Seimu, Vyriausybe, Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos mokslų akademija ir kitomis mokslo, kultūros, švietimo, verslo organizacijomis ir institucijomis. Vystomas bendradarbiavimas su leidėjais, plėtojama partnerystė nacionalinės informacijos politikos kontekste.
* Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2008–2012 m. vykdo projektą „[[Bibliotekos pažangai]]“. Pagrindinis projekto tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai, ypač kaimo vietovėse, taip pat socialinės rizikos gyventojų grupės plačiau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis gauti informacijai ir bendrauti. Projekto tinklalapis [http://www.bibliotekospazangai.lt]
 
== Projektai ==
Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje nuo 1997 m. įgyvendinami nacionalinės reikšmės, didžiulės apimties „skėtinio“ tipo projektai. Biblioteka vykdo ir įgyvendina nacionalinius, regioninius ir tarptautinius trijų krypčių strateginius projektus: edukacinius, kvalifikacijos kėlimo ir infrastruktūros. Biblioteka yra ir „YIVO Vilniaus projekto“, siekiančio sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką, partnerė.
 
Įgytos patirtys lėmė, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansavimo periodu Lietuvos nacionalinė biblioteka 2018 metais pradėjo įgyvendinti ir tris investicijų projektus (finansuojamus Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo), kurių vertė daugiau nei 23 mln. eurų. Šių projektų („Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ ir „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje infrastruktūroje“) įgyvendinimas padės užtikrinti jau pasiektų rezultatų tvarumą.
* Įgyvendindama Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją (2009), Nacionalinė biblioteka tęsia kultūros paveldo skaitmeninto turinio ir elektroninių paslaugų kūrimą ir 2010–2012 m. vykdo projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“. Projekto tinklalapis [http://www.epaveldas.lt]
 
'''Projektinė veikla skaičiais (2018 m.)'''
* Nacionalinė biblioteka įgyvendina Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos ([[LIBIS]]) kūrimo programą ir 2009–2012 m. vykdo investicinį projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“. Pagrindinis projekto tikslas – viešųjų bibliotekų elektroninių paslaugų plėtra. Projekto tinklalapis [http://www.ibiblioteka.lt]
 
* 2018 m. buvo pateikta projektų paraiškų už 13 281 000,00 EUR. Finansuota – 13 074 000,00 EUR (į šią sumą įeina 4 investiciniai projektai, kurių vertė 12 797 284,50 EUR).
* 2006–2011 m. Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras įgyvendina LR Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, kurios tikslas – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą. Programos tinklalapis [http://www.skaitymometai.lt]
* Neinvesticinių projektų pritrauktų lėšų suma – 276 700, 00 EUR. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2017 m. (172 996,00 EUR), 35 proc. daugiau nei 2016 m.
* Moksliniams tyrimams pritraukta 58 600,00 EUR (4 projektai).
* Iš tarptautinių fondų pritraukta 144 302,00 EUR (4 projektai).
* 2018 m. patenkintų projektų paraiškų dalis nuo visų pateiktų pasiekė 70 proc. (2017 m. – 66 proc.).
 
== Nuorodos ==
* [http://www.lnb.lt/ Nacionalinės bibliotekos interneto tinklalapissvetainė]
* [http://www.libis.lt Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS suvestinis katalogas]
* [http://www.libis.lt:8082 Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_nacionalinė_Martyno_Mažvydo_biblioteka"