Rudra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
 
Eilutė 1:
: ''Muzikos grupė: [[Rudra (grupė)]].''
'''Rudra''' ({{sa|रुद्र|Rudrarudrá-}}, reiškia „šiurpus“, „pasibaisėtinas“, „keliantis raudas“; sanskrito šaknis ''rud'' galbūt siejasi su lietuviška ''raud-'' (rauda, raudoti) skambesiu ir reikšme, tačiau gali būti siejama ir su kita šaknimi, reiškiančia raudonumą) – [[Vedos|vediškasis]] dievas, kurio įtakoje buvoįkūnijantis [[mirtisaudra|audrą]], ir griovimasįtūžį, jogriaunamąją galią. Jo buvo baiminamasi ir buvo stengiamasi, kad jis būtų kuo atokiau nuo aukojimo ritualų. [[Rigveda|Rigvedoje]] jis minimas kaip [[Audra|audrų]], [[Vėjas|vėjų]] ir [[medžioklė]]s dievas.
 
„[[Rigveda|Rigvedoje]]“ jis laikomas [[marutai|marutų]], vėtrų, griaustinio, žaibavimo dievų (dar vadinamų [[rudrai]]s), tėvu. Viena jo funkcijų – vaisingumas ir derlumas, kita – naikinimas ir siaubas. „Rigvedoje“ Rudrai skirtos 3 giesmės, iš viso šiame tekste jis yra paminėtas 75 kartus. Ghoru (Siaubinguoju) vadinamas Rudra siųsdavęs mirtį, bet sykiu galėdavęs padėti jos išvengti. Tituluojamas Pašupačiu (Žvėrių valdovu) ir siejamas su gydomosiomis žolėmis. Rudra „Rigvedoje“ vadinamas „trimočiu“ (''trayambaka'' – iš garsios [[Mahamritjundžajos mantra|Mahamritjundžajos mantros]]), jo žmona – Rudranė arba Rodasė („abu pasaulio skliautai“).
Vėliau imta jį tapatinti su [[Šiva]] ir Rudra pradėjo įkūnyti niršiąsias, gąsdinančias savybes: Šiva Rudros pavidale yra niršus griovėjas ir naikintojas. Pagal vieną iš mitologijos tyrinėtojų versijų, Šiva buvo vienas iš Rudros epitetų, kuriuo buvo siekiama suminkštinti jo žiaurumą (šiva reiškia „palankusis“). Taip pat kaip Šiva, Rudra vadinamas kitais vardais, būdingais ir Šivai: Bhava, Šarva, Išana, Pašupatis, Bhyma, Ugra, Mahadeva.
 
„[[Jadžurveda|Jadžurvedoje]]“ yra Rudrai skirta svarbi šlovinimo litanija „Šatarudryja“ (dar vadinama ''Rudram''), kuri kas dieną recituojama Pietų Indijos šaivų šventyklose.
Štai kaip Rudra apibūdinamas viename iš daugybės mitų: {{Quote|Rudra lyg pykčio ugnis išsiveržė iš Brahmos kaktos, jame įsikūnijo visos griaunančios jėgos ir pačios baisiausios ir grėsmingiausios dievų savybės. Niūrus, įtūžęs ir vienišas jis pasitraukė nuo visų ir apsigyveno atkampiuose šiauriniuose kalnuose, ant Himavato. Jam buvo pavesta valdyti žvėris, ir todėl šis dievas dar vadinamas Pašupačiu, Žvėrių valdovu. Laukinio medžiotojo išvaizdos, apsisiautęs kailiniais, raudonas, su melsvai juodais į kuokštą surištais plaukais jis bastėsi po kalnus ir miškus, apsiginklavęs juodu lanku ir strėlėmis.}}<ref>Senovės Indijos mitai /E. Tiomkinas, V. Ermanas.– Vilnius: Mintis, 1989.- p.15</ref>
 
Vėliau imta jį tapatinti su [[Šiva]] (jau [[Švetašvatara Upanišada|Švetašvatara upanišadoje]] Rudra tapatinamas su Aukščiausiuoju Dievu) ir Rudra pradėjo įkūnyti niršiąsias, gąsdinančias savybes: Šiva Rudros pavidale yra niršus griovėjas ir naikintojas. Pagal vieną iš mitologijos tyrinėtojų versijų, Šiva buvo vienas iš Rudros epitetų, kuriuo buvo siekiama suminkštinti jo žiaurumą (šiva reiškia „palankusis“). Taip pat kaip Šiva, Rudra vadinamas kitais vardais, būdingais ir Šivai: Bhava, Šarva, Išana, Pašupatis, Bhyma, Ugra, Mahadeva.
== Išnašos ==
 
<references/>
Štai kaip Rudra apibūdinamas viename iš daugybės mitų: {{Quote|Rudra lyg pykčio ugnis išsiveržė iš [[Brahma|Brahmos]] kaktos, jame įsikūnijo visos griaunančios jėgos ir pačios baisiausios ir grėsmingiausios dievų savybės. Niūrus, įtūžęs ir vienišas jis pasitraukė nuo visų ir apsigyveno atkampiuose šiauriniuose kalnuose, ant [[Himavatas|Himavato]]. Jam buvo pavesta valdyti žvėris, ir todėl šis dievas dar vadinamas Pašupačiu, Žvėrių valdovu. Laukinio medžiotojo išvaizdos, apsisiautęs kailiniais, raudonas, su melsvai juodais į kuokštą surištais plaukais jis bastėsi po kalnus ir miškus, apsiginklavęs juodu lanku ir strėlėmis.}}<ref>Senovės Indijos mitai /E. Tiomkinas, V. Ermanas.– Vilnius: Mintis, 1989.- p.15</ref>
 
Pasak puranų, Rudra nebuvo pakviestas į [[Dakša|Dakšos]] rengiamą aukojimą, kur dalyvavo visi dievai, todėl įtūžęs pasirodė per patį aukojimo įkarštį, strėle peršovė auką (ši pavirto antilope ir pakilusi į dangų virto Mrigaširšos žvaigždynu). Užpuolęs dievus, Rudra juos sužalojo, o Dakšai nukirto galvą (vėliau jam grąžino ožio galvą). Kitur pasakojama, kad dievai patys pasikvietė Rudrą į aukojimą, kad šis nugalėtų Pradžapatį. Rudra taip pat dalyvauja dievų kovoje prieš asurus, dėl Brihaspačio žmonos Taros. Rudra dar laikomas Angirasų giminės globėju.<ref>{{MITe|[[Vladimiras Toporovas|B. H. Топоров]]|Рудра}}</ref>
 
Šaivų [[pašupatai|pašupatų]] mokyklos tradicijoje Rudra ėmė reprezentuoti ezoterines Šivos funkcijas, susijusias su apeiginiu mirties nešvarumu ir mirusiųjų deginimo vietomis. Rudra vaizduojamas kaip medžiotojas, apsirengęs žvėrių oda, susitaršiusiais plaukais, su lanku ir juodomis strėlėmis.<ref>{{VLE|20||Kazimieras Seibutis|Rudra}}</ref>
 
Žodis ''rudra-'' kildinamas iš {{ide|*rud-ló-}} („laukinis, šviežias, ūmus“) < *''rū̆-'' „plėšti, atverti, kasti, gauti“.<ref>[[Julius Pokorny]]. ''Indogermanisches etymologisches Wörterbuch''. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969</ref> Indiškoje tradicijoje dievavardis kildinamas iš veiksm. ''ru-/rauti'' („kaukia, riaumoja“) arba ''rudh-/ruṇáddhi'' („trukdo, varo, stabdo“).
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
{{Indų mitologija}}