Galatija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 27:
'''Galatija''' – [[keltai|keltų]] ([[galai|galų]]) gentinė konfederacija, egzistavusi [[Anatolija|Anatolijos]] kalnyne [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] centre, dab. [[Turkija|Turkijoje]]. Užėmė rytinę istorinės [[Frygija|Frygijos]] dalį. Vėliau Galatijos vardu vadintas regionas.
 
Jos šiaurės vakaruose buvo [[Bitinijos karalystė]], šiaurės rytuose [[Ponto karalystė]], pietuose [[Likaonija]], pietryčiuose - – [[Kapadokijos karalystė]], o vakaruose - – [[Pergamo karalystė]]. Dabartinė Turkijos sostinė [[Ankara]] (senovės ''Ankyra'') buvo Galatijos [[sostinė]].
 
== Istorija ==
Eilutė 35:
Galatija buvo pavadinta pagal iš [[Trakija|Trakijos]] atvykusius galus ([[keltai|keltus]]). Dėl to ji buvo vadinama rytų Galija, o jos gyventojai – galais. Galatai buvo dalis galų, įsiveržusių į [[Makedonija|Makedoniją]], vadovaujami „antrojo“ Breno, galų vado. Jis įsiveržė į Graikiją [[281 m. pr. m. e.]] su didžiule kariauna, kur nugalėjo karalių Ptolemėją Kerauną, bet buvo įveikti [[Antigonas Gonatas|Antigono Gonato]], nugalėto [[diadochas|diadocho]] [[Antigonas Vienaakis|Antigono Vienaakio]] anūko.
 
Tuo metu kita galų grupė su moterimis ir vaikais keliavo per Trakiją. Jie atsiskyrė nuo Breno 279 m. pr. m. e., jiems vadovavo Leonorijus ir Lutarijus. Mažojoje Azijoje jie pasirodė [[278 m. pr. m. e.|278]]–[[277 m. pr. m. e.]] Įsiveržėliai atvyko pakviesti. Jų prireikė Bitinijos karaliui [[Nikomedas I|Nikomedui I]], kovojusiam su broliu dėl sosto. Trys galų gentys persikėlė iš Trakijos į Mažąją Aziją. Tai buvo 10 tūkst. galinčių kovoti vyrų ir tiek pat moterų su vaikais, pasidalinusių į tris gentis: trokmai, tolistobogijai ir tektosagai.
 
=== Gentinė konfederacija ===
Jie buvo galiausiai nugalėti [[seleukidai|Seleukidų]] karaliaus Antiocho I mūšyje, kuriame persų [[kovos dramblys|kovos drambliai]] pribloškė galus. Bet tai nereiškia, kad jie buvo išnaikinti. Galai apsistojo dėl galios vakuumo atsiradusioje nekontroliuojamoje teritorijoje. Tai buvo rytinė Frygijos dalis, kuri vėliau tapo žinoma Galatijos vardu. Jie čia apsistojo ir sustiprėjo atvykus to paties klano nariams iš Europos. Jie užgrobė Bitiniją ir plėšė gretimas šalis.
 
Galatai nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno karinės demokratijos sąlygomis. Jie dalijosi į tris gentis, kurių kiekviena turėjo savo pagrindinį miestą, o kiekviena gentis dalijosi į keturias dalis, valdomas vadinamųjų tetrarchų. Tokiu būdu egzistavo 12 gentinių vienetų. Jie skirdavo narius į 300 seniūnų tarybą, kuri rinkdavosi šventoje vietoje, vadinamoje Drinemeton ({{gr|Δρυνεμετον}}, liet. "Ažuolų„Ažuolų šventvietė"šventvietė“) ir kuri buvo į pietvakarius nuo Ankyros. Senieji vietos gyventojai liko gyventi miestuose, tačiau sudarė žemesnįjį gyventojų sluoksnį. Galatų gentys buvo:
 
* [[Tektosagai]] su sostine Ankyroje;
* [[Tolistobogijai]] vakaruose su sostine [[Pesinas|Pesine]];
* [[Trokmai]] rytuose su sostine [[Taviumas|Taviume]].
Galai buvo geri kariai, gerbti graikų ir [[romėnai|romėnų]]. Jie dirbo samdomais kareiviais, kartais kovodami abejose pusėse didžiuosiuose to meto mūšiuose. Daugybę metų galų vadai ir jų kariaunos siaubė vakarinę Mažosios Azijos pusę kaip vieno ar kito kariaujančio kunigaikščio sąjungininkai be jokių rimtų kliūčių. Situacija pasikeitė galatams susidėjus su išdaviku Seleukidų princu Antiochu Hieraksu, valdžiusiu Mažąją Aziją. Hieraksas bandė nugalėti Atalą I iš [[Pergamo karalystė|Pergamo]] ([[241 m. pr. m. e.|241]]–[[197 m. pr. m. e.]]), bet helenistinės valstybės susivienijo su Pergamu ir keliuose žiauriuose mūšiuose nugalėjo galus. Apie [[232 m. pr. m. e.]] Atalas I privertė juos apsiriboti Galatijos regionu. Tema ''Mirštantis galas'', vaizduojantis galatų pralaimėjimą, kelias kartas buvo populiari helenistiniame mene.
Eilutė 50:
Galatų galia nebuvo galutinai palaužta. Atalidų dinastijos Pergamo karaliai juos samdė į savo armiją. Viena jų grupė pabėgo nuo Egipto Ptolemėjaus IV, kai juos išgasdino saulės užtemimas. Galatai taip pat kovojo Seleukidų [[Antiochas Didysis|Antiocho Didžiojo]] armijoje, šiam bandant susigrąžinti pozijas Mažojoje Azijoje. [[189 m. pr. m. e.]] romėnai dar kartą sutramdė šias gentis [[Galatų karas|Galatų kare]] ir įtraukė jų konfederaciją į savo įtakos orbitą.
 
=== Romos pavaldinė ===
I a. pr. m. e. pradžioje Galatiją užėmė [[Ponto karalystė]]. [[64 m. pr. m. e.]] Roma nugalėjo Pontą, ir Galatija tapo [[Romos Respublika|Romos Respublikos]] pavaldine. Iš pradžių romėnai paskyrė tris vadus, po vieną kiekvienai genčiai. Bet vienas jų, Deiotaras, [[Ciceronas|Cicerono]] ir [[Julijus Cezaris|Cezario]] amžininkas, tapo kitų dviejų „tetrarchų“ vadu ir galiausiai romėnų buvo pripažintas Galatijos karaliumi.
 
Pavaldi karalystė egzistavo vos 30  m. [[25 m. pr. m. e.]] mirus karaliui Amintui, valstybė buvo panaikinta ir vietoj jos įkurta [[Galatijos provincija]].
 
== Valdovai ==
{{Mažosios Azijos istorija}}
* '''Tolistobogijų tetrarchai'''
** Eposognatas (~189  m. pr. m. e.)
** Ortagionas (~189  m. pr. m. e.)
** (?)Sinoryksas (?-70  m. pr. m. e.)
** [[Deiotaras]] (70-40  m. pr. m. e.)
* '''Tektosagų tetrarchai'''
** Lonorijus (278  m. pr. m. e.)
** Luturijus (278-? m. pr. m. e.)
** Kastoras (63-43/2  m. pr. m. e.)
** Domnilausas 48-? m. pr. m. e.)
** [[Deiotaras]] (43/2-40  m. pr. m. e.)
** [[Adiatoryks]] (~36-30  m. pr. m. e.)
* '''Trokmų tetrarchai'''
** [[Brogitarijus]] (63-52/1  m. pr. m. e.)
** [[Deiotaras]] (52/1-47  m. pr. m. e.)
** Mitridatas (47  m. pr. m. e.)
** [[Deiotaras]] (47-40  m. pr. m. e.)
** [[Amintas]] (40/39-25  m. pr. m. e.)
* '''Galatijos karaliai'''
** [[Deiotaras]] (62-40  m. pr. m. e.);
** [[Brogitarijus]] (63-50  m. pr. m. e.);
** [[Kastoras]] 40-36  m. pr. m. e.);
** [[Amintas]] (37-25  m. pr. m. e.).
{{Romos klientės}}
[[Kategorija:Mažosios Azijos istorija]]