Sterbliniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Sterbliniai''' ({{la|''Marsupialia}}, {{en|Marsupial}}, {{de|Beutelsäuger}}'')  – [[žinduoliai|žinduolių]] (''Mammalia'') klasės ''tikrųjų žvėrių'' (''Theria'') poklasio [[Infraklasė|infraklasei]] ''Metatheria'' priklausanti gyvūnų grupė. Tai žinduoliai, turintys savotišką [[dauginimosi organai|lytinių organų]] sandarą ir veisimosi būdą. Gimdo gyvus jauniklius, kuriuos maitina pienu. Jauniklius gimdo labai ankstyvoje gemalo vystymosi stadijoje. Kai kurie mokslininkai ([[Johann Karl Wilhelm Illiger|Johann Illiger]]) sterblinius išskiria į atskirą infraklasę (''Marsupialia'').

Šie gyvūnai atsirado maždaug prieš 40 milijonų metų, tačiau iki dabar beveik visur išnyko. Dauguma šiuolaikinių sterblinių aptinkama Australijoje, į kur jie emigravo iš Pietų Amerikos per Antarktidą, kai čia dar buvo sausumos kelias. Likę (daugiausiai  – įvairios [[Oposumas|oposumų]] rūšys) gyvena Pietų Amerikoje. Daugiausiai sterblinių [[Fosilija|fosilijų]] atrasta Pietų Amerikoje, seniausia fosilija - – Kinijoje.<ref>Dawkins, R. The Ancestors Tale. 2004 ISBN 0-7538-1996-1</ref>

Patelės turi po du [[Miulerio latakai|Miulerio latakus]], kurie atskirai atsiveria į trumpą urogenitalinį sinusą, vadinamą makšties prieangiu. Priekinės Miulerio latakų dalys funkcionuoja kaip [[kiaušintakis|kiaušintakiai]], vidurinės  – kaip [[gimda|gimdos]], o užpakalinės  – kaip [[makštis|makštys]]. Kai kurių sterblinių makštys yra atskiros, kitų  – per vidurį išlinkusios į šonus ir priekiniais galais ne tik susiliečia, bet ir susilieja, sudarydamos atgal nukreiptą makšties maišą (''sinus vaginalis''). Gimdant to maišo galas praplyšta ir naujai susidariusiu kanalu  – trečiąja makštimi (''pseudovagina'')  – naujagimiai tiesiog pro urogenitalinį sinusą, aplenkdami šonines makštis, patenka į išorę. Nuo šios pagrindinės schemos būna įvairių nukrypimų. Dėl tokios patelių lytinio aparato sandaros patinų kopuliacijos organo galas būna perskilęs į dvi dalis.

Pasaulyje gyvena apie 260-280260–280 sterblinių rūšių, iš kurių beveik 200 aptinkama Australijoje ir artimiausiose salose. Priskiriami žemesniųjų žvėrių (''Metatheria'') infraklasei, kuri apima pačius sterblinius ir jiems giminingiausius gyvūnus bei yra skirstoma į du antbūrius:

* Būrys. [[Oposumai]] (''Didelphimorphia''). Pasaulyje 63 rūšys.

** Šeima. [[Oposuminiai]] (''Didelphidae'')

** Šeima. [[Žiurkiniai oposumai]] (''Caenolestidae'')

* Būrys. [[Microbiotheria]]. Žinoma 1 rūšis.

** Šeima. [[Microbiotheriidae]]

* Būrys. [[Plėšrieji sterbliniai]] (''Dasyuromorphia''). Pasaulyje gyvena 63 rūšys.

** Šeima. [[Thylacinidae]]: [[sterblinis vilkas]]

** Šeima. [[Plėšrieji sterbliniai (šeima)|Plėšrieji sterbliniai]] (''Dasyuridae''): [[sterblinė pelė]], [[sterblinis velnias]], [[sterblinė kiaunė]] ir kt.

** Šeima: [[Sterblinės skruzdėdos]] (''Myrmecobiidae'')

* Būrys. [[Bandikutai]] (''Peramelemorphia''). Pasaulyje žinoma 21 rūšis.

** Šema. [[Naujosios Gvinėjos bandikutai]] (''Peroryctidae'')

** Šeima. [[Bandikutiniai]] (''Peramelidae'')

* Būrys. [[Sterbliniai kurmiai]] (''Notoryctemorphia''). Pasaulyje gyvena dvi rūšys.

** Šeima. [[Sterbliniai kurmiai]] (''Notoryctidae'')

* Būrys. [[Dvikapliai sterbliniai]] (''Diprotodontia''). Žinoma 117 rūšių.

** Šeima. [[Koaliniai]] (''Phascolarctidae''): [[koala]]

** Šeima. [[Vombatiniai]] (''Vombatidae'')

** Šeima. [[Laipiojantieji sterbliniai]] (''Phalangeridae'')

** Šeima. [[Nykštukiniai kuskusai]] (''Burramyidae'')

** Šeima. [[Straubliuotieji kuskusai]] (''Tarsipedidae'')

** Šeima. [[Sterbliniai skraiduoliai]] (''Petauridae'')

** Šeima. [[Riestauodegiai posumai]] (''Pseudocheiridae'')

** Šeima. [[Kengūrinės žiurkės]] (''Potoridae'')

** Šeima. [[Sklandantieji kuskusai]] (''Acrobatidae'')

** Šeima. [[Muskusinės kengūros]] (''Hypsiprymnodontidae'')

** Šeima. [[Kengūriniai]] (''Macropodidae'')