Antanas Jackus Klementas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė Simono Klemento ir Barboros Montvydaitės šeimoje (tėvai susituokė [[1753]] metų lapkritį Sedoje, jaunasis buvo iš Žemaičių Kalvarijos, jaunoji - iš [[Laumės (Skuodas)|Laumių]]). [[Mykolas Biržiška|M. Biržiškos]] manymu, Klementai į Volynę atsikėlęatsikėlė iš [[Vengrija|Vengrijos]], poeto tėvas iš tenai atkeliavo į Žemaičius. Čia jie turėjo Laumių dvarą (Žemaičių Kalvarijos parapijoje), šešis baudžiauninkus. Dar buvo [[malūnas]] ir [[karčema]]. Vienu metu visa šeima vėl nusibeldė į Vorobiną prie Pinsko, kur grafų Pliaterių dvare tėvas Simonas dirbo prievaizdu.<ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=708&kas=straipsnis&st_id=2773 Lietuvių erotinė poezija. Šiaurės Atėnai. 2004-07-10 nr.708]</ref> Antanas mokėsi Dombrovicos pijorų mokykloje netoli [[Pinskas|Pinsko]]. [[1771]] m. grįžo į [[Žemaitija|Žemaitiją]], dirbo advokatu [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Telšiai|Telšiuose]]. [[1797]] m. [[Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas|Lietuvos Vyriausiojo Teismo]] deputatas [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1802]]–[[1808]] m. Telšių teismo teisėjas. [[1814]]–[[1817]] m. [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] [[vėliavininkas]].

Rašė [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[lietuvių kalba]], kūrybos nespausdino, nors [[Dionizas Poška]] rusų mokslininkui P. Kepenui jį pristatė kaip visoje Žemaitijoje žinomą poetą. Rankraščiais paliko apie 140 kūrinių lietuvių kalba (apie 1500 eilučių, iš visos kūrybos liko daugiau, kaip 61000 eilučių, rankraščius saugo [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas]]). Kūrė [[odė|odes]], [[elegija]]s, [[himnas|himnus]], [[epigrama]]s, [[alegorija]]s, idiles, [[daina]]s, [[malda]]s, [[rauda]]s, laiškus, eiliavo „Bibliją“. Parašė satyrų iš caro valdininkų, kunigų, valstiečių gyvenimo. Ragino valstiečius dėtis prie [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] (eilėraštis „Klawsik tu waykuti muno…“, lenkų k. pavadinimas ''Piosenka żmudzka Czasu Rewolucyi robiona''), ginti tikėjimą, smerkė seimelių pakrikimą. Buvo unijinės valstybės šalininkas, bet eiliuotame laiške vyskupui [[Juozapas Arnulfas Giedraitis|J. A. Giedraičiui]] „Donis priedero“ vertino ir gynė lietuvių kalbą. Iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė savo idilių, sudarė jų ciklą „Sodžių darbai“, jose vyrauja lyrinio herojaus dialogas su gamta, ilgimasi ramybės ir harmonijos. Kūrybai būdinga sentimentalumas, pasakojimo laisvumas, pasaulietinių temų įvairovė, jausmingumas.<ref>{{VLE|X|257|[[Vita Gaigalaitė]]|Antanas Jackus Klementas}}</ref>