Hauranas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 16:
| Vikiteka =
}}
'''Hauranas''' ({{ar|حوران‎|Ḥawrān}}) – Artimųjų Rytų ([[Senovės Sirija|Istorinės Sirijos]]) regionas dabartinės [[Sirija|Sirijos]] pietvakariuose ([[Suveidos muchafaza]]) ir [[Jordanija|Jordanijos]] šiaurės vakaruose. Antikiniais laikais buvo vadinamas '''Auranitis''' ({{gr|Αύρανίτις}}).
 
== Geografija ==
Eilutė 26:
== Raida ==
===Antika===
Senovėje Hauranas buvo traktuojamas kaip išplėstinio [[bašanas|Bašano]] regiono dalis, ir dėl jo II tūkst. pr. m. e. pabaigoje varžėsi Izraelio ir Damasko karalystės. VIII a. pr. m. e. regioną užkariavo [[Asirijos imperija]], vėliau valdė [[Naujoji Babilono karalystė]], [[Achemenidų imperija]]. Tuo metu regionas buvo sparčiai aramėjizuotas. Patekęs į [[Makedonijos imperija|Makedonijos imperija]], regione prasidėjo heleizacija, jis priklausė [[Seleukidai|Selaukidams]]. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą jis tapo buferine teritorija tarp [[Nabatėjų karalystė|Nabatėjų]], [[Chasmonėjų karalystė|Chasmonėjų]] ir [[Chalkidės karalystė|Chalkidės]] karalysčių.
eilutė 32 ⟶ 33:
Romos imperijos laikais regionas suklestėjo ir tapo svarbu žemdirbystės regionu, garsėjusiu kviečiais ir vynu. Čia išaugo antikiniai miestai, tokie kaip [[Kanavatas]] (Canatha), [[Suveida]] (Dionysias), [[Šahba]] (Philippopolis), [[Šakka]] (Maxmimianopolis), [[Masmija]] (Phaina). Šie miestai buvo statomi pagal romėnišką modelį su pirtimis, teatrais ir stadionais. Vietos gyventojai buvo aramėjiškai kalbantys sirai, žydai ir arabai.
 
IV a. silpstant centrinei [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] valdžiai, ji buvo nuolat puldinėjama [[arabai|arabų]] genčių iš dykumos. Nuo jų ypač kentėjo Arabijos provincija. Romėnai sudarė sąjungą su kai kuriomis gentimis, paversdama jas savo sąjungininkėmis (''foederati''). Joms buvo mokama auksu ir grūdais, kad gintų imperiją nuo kitų genčių. IV a. šią funkciją atliko [[lachmidai]], V a. juos pakeitė [[salihidai]], o VI a. rytinėje Bizantijos periferijoje įsitvirtino [[gasanidai]]. Pastarieji priėmė krikščionybę ir gynė imperiją nuo [[Saanidai|Sasanidų Persijos]].
Džabal al-Druzas
 
Gasanidų valdymo laikais Hauranas sparčiai arabizavosi ir priėmė krikščionybę (ypač išpopuliarėjo monofizitų pakraipa). Svarbiausias jų galios centras buvo Golano regione, kuri jie turėjo savo pagrindines sostines.
 
===Islamo laikotarpis===
Nuo VII a. Hauraną valdė [[Arabų kalifatas]], ir pradėta krašto islamizacija, nors krikščionys dar ilgai sudarė daugumą krašte. Hauranas ir gretima Batanėja išlaikė savo ekonomiką ir toliau buvo svarbus žemės ūkio produktų tiekėjas. Nuo X a. kraštas pateko į [[Egiptas|Egipto]] politinę įtaką: čia valdė musulmonų dinastijos [[Ikšididai]], [[Fatimidai]], [[Ajubidai]], o vėliau [[Mameliukai]]. Šuo metu per Hauraną nusistovėjo musulmonų piligriminis kelias, kuris irgi tapo svarbiu krašto ekonomikos varikliu.
 
Nuo 1517 m. Hauranas atiteko [[Osmanų imperija]]i ir administruotas kaip [[Damasko ejaletas]]. Tuo metu krašte sustiprėjo nomadizacijos procesai. Vis daugiau [[beduinai|beduinų]] genčių iš dykumos kėlėsi gyventi į derlingus žemdirbystės plotus, versdami juos ganyklomis. Klajokliai neretai puldinėdavo sėslių gyventojų kaimus, o taip pat puldinėdavo piligrimus arba teikdavo jiems apsaugą.
 
Nuo XVIII a. į kraštą ėmė keltis dar viena etninė grupė - religinė sekta [[drūzai]], kurie iki tol gyveno Libano kalnuose. Jie patyrė persekiojimą savo kraštuose, o Hauranas tiko jiems dėl derlingų plotų, gausių kritulių ir krašto atokumo. Todėl jie ėmė kurtis ištuštėjusiuose kaimuose. Jų persikėlimas į naują žemę tapo vis intensyvesnis. Galiausiai drūzai tapo vyraujančia krašto etnine grupe. Dėl to regionas pradėtas vadinti '''Drūzų kalnais'''.
 
XIX a. II pusėje Osmanų valdžia atkreipė dėmesį į šį kraštą ir siekė jį reformuoti bei sustiprinti centrinę valdžią. Jis tapo svarbus kaip potencialus žemės ūkio produkcijos tiekėjas. Nepaisant vietos gyventojų pasipriešinimo, reformos leido atkurti krašto ekonomiką, susiprinti žemės ūkį ir net nutiesti geležinkelį.
 
===XX-XXI a.===
1920 m. visą Siriją okupavo Prancūzija, kuri čia įkūrė [[Prancūzijos mandatas Sirijoje|Sirijos mandatą]]. Jame kaip atskiras vienetas buvo išskirtas [[Džabal al-Druzas]]. Šiame vienete buvo priskaičiuojama 110 kaimų. Krašte ekonominė situacija gerėjo, jis buvo saugomas nuo klajoklių puldinėjimo.
 
Po II pasaulinio karo Sirijai atgavus nepriklausomybę, Hauranas ėmė ekonomiškai silpti. Dėl tarptautinių konfliktų jis neteko savo pagrindinių rinkų Palestinoje o taip pat galimybės naudotis Haifos uostu. Dėl to jį ėmė lenkti kiti Sirijos regionai.
{{Sirijos regionai}}
[[Kategorija:Senovės semitai]]