20:23, 31 gruodžio 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Bendroji charakteristika ← Prieš tai darytas keitimas		21:02, 31 gruodžio 2019 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: [[Vaizdas:Dinaric_Alps_map_sr.svg\|thumb\|230px\|Kalnyno žemėlapis]] [[File:Morača canyon.jpg\|thumb\|230px\|Moračos upės kanjonas Juodkalnijoje]] '''Dinarų kalnynas''' ({{sr\|Dinarske planine, Dinaridi}}, albanų kalba ''Alpet Dinaride'', {{it\|Alpi Dinariche}}, slovėn. k. ''Dinarsko gorstvo'') – [[alpinė kalnodara\|alpinės kalnodaros]] kalnų grandinė Pietų ir [[Pietryčių Europa\|Pietryčių Europoje]], [[Balkanai\|Balkanuose]]. Keletas Dinarų kalnyną sudarančių kalnagūbrių tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, tarp [[Panonijos lyguma\|Panonijos lygumos]] ir [[Adrijos jūra\|Adrijos jūros]] nuo [[Rytų Alpės\|Rytų Alpių]], kurios baigiasi [[Julijos Alpės\|Julijos Alpėmis]] šiaurės rytų Italijoje ir [[Slovėnija\|Slovėnijoje]], per šiaurės vakarų Kroatiją, [[Bosnija ir Hercegovina\|Bosniją ir Hercegoviną]], pietvakarių [[Serbija\|Serbiją]], [[Juodkalnija\|Juodkalniją]] iki šiaurės Albanijos, kur baigiasi [[Prokletijės kalnai\|Prokletijės kalnuose]] (Albanijos Alpės). Albanijos Alpės - Dinarų dalis tarp Albanijos, Kosovo ir rytų Juodkalnijos - yra aukščiausia kalnyno dalis. Čia yra aukščiausioji Dinarų kalnyno viršūnė [[Jezercė]] (2 694 m). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į [[Panonijos lyguma\|Panonijos lygumą]], rytuose kalnynas baigiasi ties [[Ibaras\|Ibaro upe]]. ~~Kalnyno ilgis yra apie 645 km, plotis iki 250 km.~~ == Bendroji charakteristika == Dinarų kalnynas užima centrinę Vakarų Balkanų dalį. Šiaurės rytuose jis ribojasi su pietinėmis Rytų Alpėmis, pietryčiuose su Albanijos kalnais. Tradiciškai riba su Alpėmis brėžiama per Adelsbergo balną. Dinaridai sudaro ne tik didžiausią, bet ir sunkiausiai prieinamą Balkanų pusiasalio dalį. Kalnyno plotis yra 50 km šiaurės vakaruose ir siekia daugiausia 350 km pietryčiuose. Šiaurės vakaruose Snežnike (Notranjski Snežinkas, 1795 m) ir Gorski Kotare (Veliki Risnjakas, 1535 m) kalnai vidutinio aukščio. Toliau į pietryčius kalnai aukštėja iki Durmitoro plokščiakalnio ir aukštų ~~Porkletijės~~Prokletijės (Šiaurės Albanijos Alpės) kalnų. Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Dinaridai sudaro ne tik didžiausią, bet ir sunkiausiai prieinamą Balkanų pusiasalio dalį. Čia nedaug gamtinių perėjų, todėl kirsti kalnus nuo senovės buvo sudėtinga. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga. Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)\|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]]~~, kurio vardu pavadintas visas kalnynas~~, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). Šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.<ref>[https://www.dinarskogorje.com/about-dinaric-alps.html About dinaric Alps], dinarskogorje.com</ref> Dinarų kalnynas didžiąja dalimi sudarytas iš [[Mezozojus\|mezozojaus]] ir [[kainozojus\|kainozojaus]] nuosėdinių uolienų - [[dolomitas\|dolomito]], [[klintis\|klinčių]] ir [[Smiltainis\|smiltainio]], kuriuos suformavo čia kažkada tyvuliavusios jūros ir ežerai. Pagrindinė tektoninė fazė kalnodaros Dinarų Karsto teritorijoje prasidėjo kainozojaus eroje (paleogene), kai Adrijos mikroplokštė (Adrija) susidūrė su Europa, šis procesas iki šiol yra aktyvus.<ref>Korbar, Tvrtko (2009). "Orogenic evolution of the External Dinarides in the NE Adriatic region: A model constrained by tectonostratigraphy of Upper Cretaceous to Paleogene carbonates". Earth-Science Reviews. 96 (4): 296–312.</ref> Ledynmečiai mažai paveikė reljefą. eilutė 30 ⟶ 28: Dinarų kalnyne yra daug endeminių floros ir faunos rūšių, jos saugomos 17-oje nacionalinių parkų. Naudojami gamtiniai ištekliai - rūda, mediena, vandens energija hidroelektrinėse, tačiau pagrindinė ekonominė veikla yra žemės ūkis. == ~~Flora, fauna~~Pavadinimas == Dianrų kalnyno pavadinimas kilęs nuo Dinaros kalnagūbrio, esančio Kroatijos ir Bosnijos pasienyje. Dianros pavadinimas kilęs nuo senovės ilyrų genties dindarų (''Dindari''), gyvenusiųjų rytinėje Dinarų kalnyno dalyje.<ref>{{en}} Francis H. Eterovich, ''Croatia: Land, People, Culture'', University of Toronto Press, 1964, page 40</ref> Dianrų kalnynas yra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kur išliko natūralūs miškai. Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.<ref>{{GEC\|136}}</ref> ▼ == Geografija == Gyvūnija Dinarų kalnuose apima Viduržemio jūros ir Europos-Sibiro regionams būdingas rūšis, tai - stirnos, vilkai, lūšys, rudieji lokiai. Karstinėse olose yra didelė šikšnosparnių, olų žuvų ir vėžiagyvių įvairovė. Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas [[europinis protėjus]].<ref>Olm. In: Ross Piper. [https://books.google.lt/books?id=eqegRf2UstIC& Extraordinary Animals– An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals], Greenwood Publishing Group, 2007. P.285. ISBN 0313339228</ref>▼ === Padėtis === Dinarų kalnynas užima centrinę Vakarų Balkanų dalį. Jis yra į pietus nuo [[Panonijos lyguma\|Panonijos lygumos]], o vakaruose leidžiasi į [[Adrijos jūra\|Adrijos jūrą]], kurios pakrantėje baigiasi ilga salų grandine. Kalnynas prasideda ten, kur baigiasi Rytų Alpės ir apima bendrą 140 000<ref name="Drago">{{en}} {{pdf}} Drago Perko, [http://www.theslovenian.com/articles/2008/perko.pdf Slovenia at the junction of major european geographical units].</ref> - 175 000<ref>[http://www.peakbagger.com/range.aspx?rid=360 Dinaric Alps], Peakbagger.com.</ref> kv.km. plotą (priklausomai nuo to kas priskiriama kalnynui). Nuo [[Julijos Alpės\|Julijos Alpių]] šiaurėje, šiaurinėje [[Slovėnija\|Slovėnijos]] dalyje, iki [[Šaro kalnai\|Šaro kalnų]] papėdės [[Albanija\|Albanijoje]] ir [[Kopaonikas\|Kopaoniko kalnų]] Serbijoje kalnyno ilgis yra 645 km. Plotis plačiausioje vietoje pietuose yra apie 200-250 km, šiaurėje Dinarai yra kai kur mažiau nei 50 km pločio. Kalnynas yra septyniose valstybėse (iš šiaurės į pietus): Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje. Dinarų kalnyno gyvūnijos ir augalijos apsaugai yra įsteigta daug nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų, tarp jų - [[Plitvicų ežerai]], Risniakas, Paklenica, [[Krkos nacionalinis parkas\|Krka]] Kroatijoje, [[Lovčenas]], [[Durmitoras]] Juodkalnijoje, Una, Kozara, Sutjeska Bosnijoje ir Hercegovinoje, [[Škocjano urvai]] Slovėnijoje.▼ Šiaurės rytuose Dinarų kalnynas ribojasi su pietinėmis Rytų Alpėmis, pietryčiuose su Albanijos kalnais. Tradiciškai riba su Alpėmis brėžiama per Adelsbergo balną. Albanijos Alpės - Dinarų dalis tarp Albanijos, Kosovo ir rytų Juodkalnijos - yra aukščiausia kalnyno dalis. Čia yra aukščiausioji Dinarų kalnyno viršūnė [[Jezercė]] (2 694 m). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į [[Panonijos lyguma\|Panonijos lygumą]], rytuose kalnynas baigiasi ties [[Ibaras\|Ibaro upe]]. Šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.<ref>[https://www.dinarskogorje.com/about-dinaric-alps.html About dinaric Alps], dinarskogorje.com</ref> == Geologija ==▼ === Reljefo charakteristika === Dianrų kalnynas kaip ir Alpės susidarė oligocene susidūrus Afrikos-Arabijos ir Eurazijos plokštėms, šis procesas tebesitęsia iki šiol. Dabartinės Viduržemio jūros vietoje anksčiau buvo [[Tetija (vandenynas)\|Tetija]] vadinamas vandenynas. Tetija susidarė Juros pradžioje, kai [[Pangėja\|Pangėjos]] superkontinentas skilo į du - [[Laurzaija\|Laurazijos]] ir [[Gondvana\|Gondvanos]] - superkontinentus.<ref>Jacques Blondel, James Aronson, Jean-Yves Bodiou, Billes Boeuf 2010: The Mediterranean Region – Biological Diversity in Space and Time. Oxford University Press, Oxford. ISBN 978-0-19-955798-1 Čia p. 1</ref> [[Mezozojus\|Mezozojaus]] eroje Tetija buvo spaudžiama į šiaurę judančios Gondvanos, to pasekoje Gondvana ir Tetija pamažu suskilo į mažesnius vienetus, kurie sudaro dabartinės Viduržemio jūros fizinės geografijos pagrindą. Dėl kontinentų suartėjimo, susidūrimo ir kitų tektoninių plokščių pasikeitimų Tetijos išvaizda pasikeitė. Juros periode atsivėrus Atlanto vandenynui, o kreidos periode toliau nuo Eurazijos tolstant Šiaurės Amerikai ir priartėjus Afrikai, vėlyvajame kreidos periode ir ankstyvajame terciare prasidėjo [[alpinė kalnodara]]. Antrasis antsprūdis įvyko pliozeno ir pleistoceno metu. Sąveikaujant Eurazijos ir Afrikos plokštėms Tetijos vandenynas stipriai sumažėjo. Kainozojaus eoje Tetija visiškai užsivėrė susidūrus Indijos ir Arabijos plokštėms su Eurazija. Tetijos likučiai yra Viduržemio, Juodoji, Kaspijos ir Aralo jūros.▼ Dinarų kalnynas sudarytas iš keleto kalnų grandinių, paprastai orientuotų iš šiaurės vakarų į pietryčius. Pietinėje masyvo dalyje situacija kiek komplikuotesnė, šiaurės vakarų - pietryčių kryptis ne visur išlaikyta. Dalis tų kalnų grandinių yra aiškiai išreikštos, jas vieną nuo kitų skiria upių slėniai arba karstas (Vlebitas, Biokovas, Prenis, Durmitoras, Tara, Zlatiboras, Prokletijė, Orjenas). [[Dalmatija\|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų [[kalnas\|kalnai]] sudaryti iš pilkšvų [[klintis\|klinčių]]. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai [[krituliai\|kritulių]], todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo [[smegduobė]]. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai [[slėnis\|slėniai]] vadinami [[poljė]]mis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka [[upė]]s. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta [[Urvas\|oloje]]. Tokia vieta vadinama [[ponoras\|ponoru]]. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų [[dirvožemis\|dirvožemiai]] gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami [[kukurūzai]] ir [[kviečiai]].▼ Didžioji dalis kalnyno viršūnių yra santykinai nedidelio aukščio - tarp 1000 ir 2000 m, išskyrus centrinę masyvo dalį šiaurės Albanijoje, kurioje jie pasiekia 2694 m aukštį (Jezercė). Kvartero ledynmečiai santykinai mažai geologiškai paveikė Balkanus. Čia nebuvo didesnio apledėjimo ir tik aukščiausios [[Durmitoras\|Durmitoro]], [[Orjenas\|Orjenas]] ir Prenjo viršukalnės turi ledyninius slėnius ir [[morena]]s iki 600 m altitudės. Didesnis apledėjimas buvo tik Prekletijėje, kurios kalnagūbriai eina iš rytų į vakarus (taigi išsiskiria iš bendros Dinarų kalnų sistemos).▼ === Suskirstymas ===▼ Iš dalies apsemta vakarinė dinarų kalnyno dalis sudaro daugybę salų Kroatijos pakrantėje.▼ Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas [[boksitas]], [[Rusvoji anglis\|rusvosios anglys]], [[asbestas]], [[baritas]], [[Geležis\|geležies]], [[manganas\|mangano]], [[nikelis\|nikelio]], [[gyvsidabris\|gyvsidabrio]], [[stibis\|stibio]] rūdos.▼ ▲== Suskirstymas == [[File:Dinaric Alps subdivisions-fr.svg\|thumb\|Dinarų kalnyno suskirstymas]] Kaip ir [[Alpės]] Dinarų kalnynas yra skirstomas į atskirus masyvus, kalnų grupes ir grandines. ~~Skirstymo~~Skirtingai nuo Alpių, kur upių ir ledynų slėniai bei perėjos leidžia greitai ir aiškiai jas suskirstyti į atskiras dalis, Dinarų kalnuose tai yra sudėtingiau, juolab, kad nėra daug tam skirtos literatūros, taikomos skirtingos tradicijos ir regionų pavadinimai, taikomasi prie neretai besikeičiančių politinių sienų. Dėl to skirstymo pagrindas paprastai yra geomorfologinis, kartu naudojami ir tradiciniai kalnų grupių pavadinimai. Tokiu būdu Dinarų kalnynas dalinamas į tris paraleliai einančias kalnų "juostas". Pastarosios skirstomos į kalnų geografinius regionus, o šie - į atskirus masyvus.<ref>[http://www.dinarskogorje.com/division-of-the-dinaric-alps.html#A0 Division of the Dinaric Alps], in Dinaric Alps, dinarskogorje.com.</ref> Dinarų kalnynas dalinamas į tris paraleliai einančias kalnų "juostas". Pastarosios skirstomos į kalnų geografinius regionus, o šie - į atskirus masyvus.<ref>[http://www.dinarskogorje.com/division-of-the-dinaric-alps.html#A0 Division of the Dinaric Alps], in Dinaric Alps, dinarskogorje.com.</ref> Pietvakarinė juosta arba Pajūrio juosta eilutė 77 ⟶ 70: šiaurės vakarų [[Serbija\|Serbijos]] kalnai *Dinarų kalnų priekalnės == Flora, fauna == ▲Dianrų kalnynas yra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kur išliko natūralūs miškai. Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.<ref>{{GEC\|136}}</ref> ▲Gyvūnija Dinarų kalnuose apima Viduržemio jūros ir Europos-Sibiro regionams būdingas rūšis, tai - stirnos, vilkai, lūšys, rudieji lokiai. Karstinėse olose yra didelė šikšnosparnių, olų žuvų ir vėžiagyvių įvairovė. Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas [[europinis protėjus]].<ref>Olm. In: Ross Piper. [https://books.google.lt/books?id=eqegRf2UstIC& Extraordinary Animals– An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals], Greenwood Publishing Group, 2007. P.285. ISBN 0313339228</ref> ▲Dinarų kalnyno gyvūnijos ir augalijos apsaugai yra įsteigta daug nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų, tarp jų - [[Plitvicų ežerai]], Risniakas, Paklenica, [[Krkos nacionalinis parkas\|Krka]] Kroatijoje, [[Lovčenas]], [[Durmitoras]] Juodkalnijoje, Una, Kozara, Sutjeska Bosnijoje ir Hercegovinoje, [[Škocjano urvai]] Slovėnijoje. ▲== Geologija == ▲~~Dianrų~~Dinarų kalnynas kaip ir Alpės susidarė oligocene susidūrus Afrikos-Arabijos ir Eurazijos plokštėms, šis procesas tebesitęsia iki šiol. Dabartinės Viduržemio jūros vietoje anksčiau buvo [[Tetija (vandenynas)\|Tetija]] vadinamas vandenynas. Tetija susidarė Juros pradžioje, kai [[Pangėja\|Pangėjos]] superkontinentas skilo į du - [[Laurzaija\|Laurazijos]] ir [[Gondvana\|Gondvanos]] - superkontinentus.<ref>Jacques Blondel, James Aronson, Jean-Yves Bodiou, Billes Boeuf 2010: The Mediterranean Region – Biological Diversity in Space and Time. Oxford University Press, Oxford. ISBN 978-0-19-955798-1 Čia p. 1</ref> [[Mezozojus\|Mezozojaus]] eroje Tetija buvo spaudžiama į šiaurę judančios Gondvanos, to pasekoje Gondvana ir Tetija pamažu suskilo į mažesnius vienetus, kurie sudaro dabartinės Viduržemio jūros fizinės geografijos pagrindą. Dėl kontinentų suartėjimo, susidūrimo ir kitų tektoninių plokščių pasikeitimų Tetijos išvaizda pasikeitė. Juros periode atsivėrus Atlanto vandenynui, o kreidos periode toliau nuo Eurazijos tolstant Šiaurės Amerikai ir priartėjus Afrikai, vėlyvajame kreidos periode ir ankstyvajame terciare prasidėjo [[alpinė kalnodara]]. Antrasis antsprūdis įvyko pliozeno ir pleistoceno metu. Sąveikaujant Eurazijos ir Afrikos plokštėms Tetijos vandenynas stipriai sumažėjo. Kainozojaus eoje Tetija visiškai užsivėrė susidūrus Indijos ir Arabijos plokštėms su Eurazija. Tetijos likučiai yra Viduržemio, Juodoji, Kaspijos ir Aralo jūros. ▲[[Dalmatija\|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų [[kalnas\|kalnai]] sudaryti iš pilkšvų [[klintis\|klinčių]]. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai [[krituliai\|kritulių]], todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo [[smegduobė]]. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai [[slėnis\|slėniai]] vadinami [[poljė]]mis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka [[upė]]s. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta [[Urvas\|oloje]]. Tokia vieta vadinama [[ponoras\|ponoru]]. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų [[dirvožemis\|dirvožemiai]] gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami [[kukurūzai]] ir [[kviečiai]]. ▲Kvartero ledynmečiai santykinai mažai geologiškai paveikė Balkanus. Čia nebuvo didesnio apledėjimo ir tik aukščiausios [[Durmitoras\|Durmitoro]], [[Orjenas\|Orjenas]] ir Prenjo viršukalnės turi ledyninius slėnius ir [[morena]]s iki 600 m altitudės. Didesnis apledėjimas buvo tik Prekletijėje, kurios kalnagūbriai eina iš rytų į vakarus (taigi išsiskiria iš bendros Dinarų kalnų sistemos). ▲Iš dalies apsemta vakarinė dinarų kalnyno dalis sudaro daugybę salų Kroatijos pakrantėje. ▲Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas [[boksitas]], [[Rusvoji anglis\|rusvosios anglys]], [[asbestas]], [[baritas]], [[Geležis\|geležies]], [[manganas\|mangano]], [[nikelis\|nikelio]], [[gyvsidabris\|gyvsidabrio]], [[stibis\|stibio]] rūdos. == Klimatas ==

Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų