Samarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Dalis teksto suformuota kaip straipsnis Samarija (miestas)
Eilutė 1:
{{Regionasm
[[Vaizdas:Gaza WestBank panorama.jpg|thumb|250 px|שומרון]]
| Spalva = #DEB887
'''Samarija''' buvo šiaurinės [[Izraelio karalystė]]s sostinė. Samarija buvo prie pagrindinio prekybos kelio, einančio iš šiaurės į pietus per visą Izraelį; pastatyta ant kalvos, kad būtų lengviau apsiginti. [[875 m. pr. m. e.]] statyti miestą pradėjo karalius Omris. Jo darbą tęsė sūnus [[Achabas]], kuris pastatė naujus rūmus. Rūmams papuošti buvo sunaudota tiek raižyto [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], kad juos imta vadinti „dramblio kaulo rūmais“. Rūmų griuvėsiuose archeologai rado per 500 dramblio kaulo dirbinių, tarp jų paauksuotų.
| Tipas = Senovės Sirijos regionas
| Pavadinimas = Samarija (שומרון‏)
[[Vaizdas: | Foto =Gaza WestBank panorama.jpg|thumb|250 px|שומרון]]
| Šalis = šiaurės [[Vakarų krantas]]
| Vėliava =
| Tauta = [[kanaanitai]] > [[hebrajai]] > [[samariečiai]] > [[palestiniečiai]]
| Kalba =
| Valstybės =
| Laikotarpis =
| Vėliau =
| Miestai = [[Samarija (miestas)|Samarija]], [[Neblusas]]
| Žemėlapis =
| Sąrašas =
| Vikiteka =Samaria
}}
'''Samarija''' ({{he|שומרון‏‎‎‎|Shamron}}, {{ar|السامرة‎|as-Samirah}}) – istorinė sritis [[Palestina|Palestinos teritorijos]] [[Vakarų krantas|Vakarų kranto]] šiaurinėje dalyje.
 
== Geografija ==
Iš pradžių samariečiai išpažino [[Pagonybė|pagoniškus tikėjimus]]. Keletas [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašų smerkė tokį stabų garbinimą ir įspėjo, kad miestas bus sugriautas. Sirijos gyventojai daug kartų puolė ir apgulė miestą, bet jį užimti pavyko tik asirams [[722 m. pr. m. e.|722]]–[[721 m. pr. m. e.]] Gyventojai buvo išvaryti į Siriją, [[Asirija|Asiriją]] ir [[Babilonas|Babiloniją]]. Į jų vietą atsikėlė kolonistai iš įvairių Asirijos imperijos dalių. Praradusi Samariją, Izraelio karalystė liovėsi egzistuoti.
Samarijos regionas yra [[Izraelis|Izraelio]] kontroliuojamo Vakrų kranto šiaurinėje dalyje.
 
Tai yra kalvotų aukštumų kraštas, kuris geografiškai sutampa su '''Samarijos kalvomis'''. Šiaurine regiono riba laikomas [[Karmelio kalnas]], o už jo esantis [[Jezreelio slėnis]] jau priskiriamas [[Galilėja]]i. Į pietus nuo Samarijos yra [[Judėja]]. Nors aiškios geografinės ribos tarp šių dviejų regionų nėra, [[Ramala]] laikoma simboline riba. Rytiniu pakraščiu teka [[Jordanas]], sudarantis [[Jordano slėnis|Jordano slėnį]], už kurio yra [[Gileadas]].
Samarija imta vadinti visą teritoriją, ne tik patį miestą. [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] laikais [[Erodas Didysis]] Samariją atstatė ir graikiškai pavadino Sebastija (atitinka lotynišką ''Augustus''). Samarijoje dar buvo šiek tiek negrynų žydų, tikėjusių Dievą, bet [[Judėja|Judėjos]] žydai samariečius niekino ir jų nekentė. Pasak evangelijų, [[Jėzus]] parodė jiems dėmesį keliaudamas po jų kraštą ir būdamas su jais. Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbti [[Evangelija|Evangelijos]] į Samariją nuvykęs [[Apaštalas Pilypas|Pilypas]], jo darbą tęsė [[apaštalas Petras|Petras]] ir [[Apaštalas Jonas|Jonas]].
 
Vakaruose Samarija leidžiasi į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] žemumas, vadinamąją [[Šarono lyguma|Šarono lygumą]], kurioje įsikūrusi ir dabartinė Izraelio sostinė [[Tel Avivas]]. Kai kuriuose šaltiniuose ši teritorija irgi priskiriama Samarijai.
Šiuo metu Nabluse ir Jafoje tebegyvena nedidelė grupė [[samariečiai|samariečių]], garbinančių Dievą ant Garizimo kalno.<ref>Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.</ref>
 
Didžiausi regiono miestai yra [[Nablusas]], [[Dženinas]], [[Tubasas]], [[Tulkarmas]], [[Kalkilja]], [[Salfitas]]. Senovėje svarbiausias miestas buvo [[Samarija (miestas)|Samarija]].
== Šaltiniai ==
{{commonscat|Samaria}}
{{Išnašos}}
 
== Istorija ==
[[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstm. pr. m. e.]] Samarijos regionas buvo istorino [[Kanaanas|Kanaano] sudedamoji dalis, apgyvendinta vakarų semitų genčių, vadinamųjų [[kanaanitai|kanaanitų]]. Jie gyveno pasidalinę į miestus valstybes, kurių didžiausi šiame regione buvo [[Nablusas]], [[Šechemas]], [[Šilohas]], [[Tirzahas]], [[Dženinas|Džina]] ir kt.
[[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstm. pr. m. e.]] pabaigoje regioną užvaldė [[izraelitai]], ir jis pateko į [[Izraelio karalystė|Izraelio karalystę]]. Samarija buvo atiduota valdyti [[Manasehas|Manaseho]] genčiai (kaip ir dalis Gileado anapus Jordano upės). Vietos gyventojai buvo priversti priimti [[judaizmas|judaizmą]] ir asmiliavosi su izraelitais.
 
Po karaliaus [[Saliamonas|Saliamono]] mirties 931 m. pr. m. e. nuo Izraelio atskilus pietinėms gentims ir susiformavus [[Judėjos karalystė|Judėjos karalystei]], Samarija tapo centriniu Izraelio karalystės regionu. Jos sostine paverstas senovinis Tirzaho miestas, tačiau apie 884 m. pr. m. e. karalius [[Omris]] pastatydino naują sostinę - [[Samarija (miestas)|Samariją]], kuri ilgainiui davė pavadinimą ir visam regionui.
 
[[722 m. pr. m. e.]] Samariją užkariavo [[Asirijos imperija]], daug vietos gyventojų buvo ištremti. Vėliau čia valdė [[Naujoji Babilono karalystė]], [[Achemenidų imperija]]. [[333 m. pr. m. e.]] Samariją užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]], čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau Samariją valdė [[Seleukidai]], [[Ptolemėjai]]. Šiuo laikotrapiu dalis po tremčių sugrįžusių į Samariją izraelitų maišėsi su graikų, aramėjų, romėnų atsikėlėliais, ir formavosi nauja etninė grupė [[samariečiai]]. Jie išlaikė hebrajų kalbos atmainą, bet išpažino savitą judaizmo religijos formą. Ši religija nebuvo pripažįstama kaip teisinga kitos izraelitų palikuonių grupės - [[žydai|žydų]], kurie koncentravosi Judėjos regione piečiau. Trintis tarp abiejų etnosų tik intensyvėjo.
 
Nuo [[134 m. pr. m. e.]] Samariją nukariavo žydų [[Hasmonėjų karalystė]], kuri sugriovė samariečių pagrindinę šventyklą ir pradėjo jų persekiojimą. Nuo [[37 m. pr. m. e.]] kaip Romos klientas valdė [[Erodas Didysis]]. 44 m. Samarija kartu su visa Palestina tapo [[Judėja (Romos provincija)|Judėjos provincijos]] dalimi.
 
135 m. įvykus [[Bar Kochbos sukilimas|Bar Kochbos sukilimui]] žydai pradėti persekioti ir ėmė migruoti iš Palestinos. Samariečiai, tuo tarpu, liko gyventi savo tėvynėje ir jų kultūra kelis šimtus metų patyrė renesansą. Buvo atstatydinta pagrindinė jų šventykla prie Nebluso miesto, o lyderiaujant [[Baba Raba]] (288-362 m.) susiformavo liturgija, didikų šeimos turėjo nemažą valdžią. Tiesa, stiprėjo įtampa su gausėjančia krikščionių bendruomene regione, kuri ilgainiui tapo dauguma. Ši įtampa V-VI a. prasiveržė kaip [[Samariečių sukilimai]] prieš Romos imperiją. Jie baigėsi nesėkmingai, kas vedė prie samariečių marginalizavimo.
 
Nuo VII a. Samariją valdė musulmoniškos valstybės, tarp kurių buvo [[Arabų kalifatas]], [[Osmanų imperija]]. Jų valdymo metu kraštas arabizuotas, susiformavo [[palestiniečiai|palestiniečių]] etnosas. 1918 m. Britai pradėjo administruoti Samariją kaip vieną iš [[Palestinos mandatas|Palestinos mandato]] rajonų. Po II Pasaulinio karo čia suformuotas [[Vakarų krantas]], prikirtas administruoti [[Jordanija]]i. 1967 m. regione kontrolę paėmė [[Izraelis]].
 
[[Kategorija:Palestinos regiono istorija]]
[[Kategorija:IstoriniaiIzraelio miestaigeografija]]
[[Kategorija:Izraelitai]]