Elbasanis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SQORP (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Eilutė 32:
Elbasanis ir jos apylinkės yra vienos iš seniausiai apgyvendintų [[Albanija|Albanijos]] vietų; pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat randama ir kitų [[priešistorė]]s – [[žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] – gyvenviečių liekanų. Jau senovės laikais dabartinis miestas ir jo apylinkės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų – [[ilyrai|ilyrų]] genčių, kurios iš dalies buvo veikiamos šalimais egzistavusios [[graikai|graikų]] civilizacijos.
 
Dabartinio miesto šaknys glūdi [[antika|antikos]] laikais, dabartinėje miesto teritorijoje [[romėnai|romėnams]] I a. įkūrus didelę tvirtovę, kuri [[Romos imperija|romėnų]] laikais buvo žinoma kaip '''Masio Skampa''' ({{la|Masio Scampa}}) vardu; [[Ilyrų kalba]] ''skampa'' reiškia „uola, viršūnė“. IlganiuiIlgainiui miestui augant ir plečiantis, nuo III ir IV a. sandūros, miestas yra žinomas kaip '''Hiskampis''' ({{la|Hiscampis}}) vardu. Miestas buvo svarbus prekybos centras, išsidėstęs svarbaus prekybos kelio – ''Via Egnatia'' – dviejų atšakų sankirtoje, vedusioje į to meto svarbius [[Balkanai|Balkanų]] miestus – [[Apolonija|Apoloniją]] ir [[Dirachijus|Dirachijų]]. Miestas buvo svarbus ankstyvosios [[krikščionybė]]s centras: mieste buvo keletas [[bažnyčia|bažnyčių]], [[vyskupas|vyskupo]] rezidencija. Vėlyvosios antikos laikais dėl [[didysis tautų kraustymasis|didžiojo tautų kraustymosi]] padažnėjusių [[barbarai|barbarų]] ([[ostgotai|ostgotų]]) antpuolių miestas sunyko ir neteko didesnės ekonominės bei socialinės reikšmės.
 
Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s žlugus [[Romos imperija]]i, dabartinės miesto apylinkės atiteko [[Bizantija]]i. VI a. imperatoriaus [[Justinianas Didysis|Justiniano Didžiojo]] iniciatyva sunykusį miestą buvo bandoma atgaivinti ir apsaugoti sutvirtinant jį naujausnaujais įtvirtinimais, tačiau tuo metu į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus intensyviai skverbtis [[bulgarai|bulgarų]] protėvių gentims ir [[slavai|slavams]], miestas per 200 metų buvo galutinai sunaikintas ir apleistas. Nuo VI a. palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių – dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Nepaisant slavų migracijos, dabartinės miesto apylinkėse tuo laikotarpiu egzistavo gana gausi [[rumunai|rumunams]] artima [[arumunai|arumunų]] tauta.
 
Viduramžiais dabartinio miesto apylinkės priklausė [[Bizantija]]i. Kurį laiką miesto apylinkės priklausė [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystei. [[1204]] m. ketvirtojo [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu [[kryžiuočiai|kryžiuočiams]] užėmus [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] ir [[Bizantija]]i kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus [[viduramžiai|viduramžių]] [[Graikija|Graikijos]] valstybei – [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbija|Serbijos]] karalystei, kol galiausiai XIV a. pabaigoje dabartinio miesto teritorija atiteko [[Osmanų imperija]]i.
 
Miesto atgimimas prasidėjo [[1467]] m., kuomet [[Osmanų imperija|Osmanų]] sultono [[Mehmetas II|Mehmeto II]] iniciatyva antikinio miesto teritorijoje, kur stovyklą buvo isirengusiįsirengusi osmanų kariuomenė, buvo nuspręsta pastatyti miestą-tvirtovę. Miestas-tvirtovė buvo pavadintapavadintas '''El Basano''' ({{tr|El Basan}}) vardu, [[turkų kalba]] reiškiančio „tvirta vieta“. Turkų valdymo laikais miestas suklestėjo, tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. XVII a. pabaigoje mieste gyveno apie 2000 gyventojų, buvo [[graikai|graikų]], [[arumunai|arumunų]], [[slavai|slavų]], [[turkai|turkų]] ir [[albanai|albanų]] bendruomenės, miesto apylinkės buvo gausiai gyvenamos [[arumunai|arumunų]]. Ėmus plisti [[islamas|islamui]] miestas tapo svarbiu šios religijos centru dabartinėje [[Albanija|Albanijos]] teritorijoje. [[1864]] m. miestas buvo [[sandžakas|sandžako]], priklausiusio [[Bitola|Monastiro]] vilajetui, centru.
 
XX a. pradžioje miestas tapo vienu iš albanu kultūrinio ir tautinio atgimimo centrų, mieste buvo įkurta pirmoji šalyje [[mokytojų seminarija]]. Tačiau dėl islamo svarbos ir istorinio vaidmens šiame mieste bei [[jaunieji turkai|„Jaunųjų Turkų“]] įtakos, miestas kurį laiką buvo albanų [[švietimo reforma|švietimo reformų]] pasipriešinimo centru, ypatingai priešindamasis siekiui [[arabai|arabų]] rašmenis keisti lotyniškaisiais.
Eilutė 55:
Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, [[Romos imperija|romėnų]] ir [[Bizantija|bizantinės]] epochos statinių liekanų (IV–V a. [[bazilika|bazilikos]] griuvėsiai). Išlikę XV a. turkų tvirtovės sienos ir bokštai, perstatyti XIX a., XIV–XVI a. mečetės, gyvenamieji namai. Netoli miesto esančioje [[pravoslavai|pravoslavų]] vienuolyno bažnyčioje yra palaidoti [[serbai|serbų]] šventojo ir [[Duklija|Duklijos]] karalystės valdovo [[Jovanas Vladimiras|Jovano Vladimiro]] ({{sr|Јован Владимир}}) palaikai.
 
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų., pramonės įmonių; vienas didžiausių šalies pramoninių kompleksų – [[plienas|plieno]] kombinatas ([[1974]] m.).
 
Dabartiniais laikais{{kada}} pastatyta administracinių ir gyvenamųjų namų, mečečių.
 
== Sportas ==