1791 m. Prancūzijos Konstitucija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Valstybinė santvarka ==

 

 

Įstatymų leidžiamosios valdžios [[rinkimai|rinkimų]] tvarka: Renkamas dvejiems metams, [[karalius]] iki šio termino negali jo paleisti. Rinkimuose galėjo dalyvauti tik „aktyvieji“ [[pilietis|piliečiai]] (25 m. vyrai, ne tarnai, mokantys tam tikrus mokesčius, išgyvenę kantone daugiau 1 m.). [[Rinkimai]] netiesioginiai: [[pilietis|piliečiai]] renkasi kantonuose, kur išrenka rinkikus, o šie renkasi departamentuose ir renka departamentui nustatytą atstovų skaičių. Atstovai laikomi [[tauta|tautos]], o ne departamento atstovais.

 

Vykdomoji valdžia priklausė [[karalius|karaliui]], įgyvendinančiam ją per paties paskirtus [[ministras|ministrus]]. [[Karalius]] turėjo valdyti laikydamasis [[įstatymas|įstatymų]], jo paties aktai turi būti kontrasignuojami [[ministras|ministrų]]. [[karalius|Karaliaus]] asmuo šventas ir neliečiamas.

[[Vykdomoji valdžia|Vykdomosios valdžios]] rinkimas: paveldima.

 

[[Konstitucija]] pradedama Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Pirmajame skirsnyje („Pagrindinės [[konstitucija|konstitucijos]] užtikrinamos nuostatos“) atskirai nuo deklaracijos skelbiamos [[žmogaus teisės]]: eiti pareigas, skelbiama teisingas mokesčių paskirstymas, lygybė prieš baudžiamąjį įstatymą, taip pat prigimtinės kilnojimosi, žodžio, spaudos, susirinkimų, peticijų teisės, skelbiama nuosavybės neliečiamybė, draudžiama išleisti įstatymus, pažeidžiančius šias teises.

 

[[Preambulė]]je skelbiama apie [[luomai|luomų]] panaikinimą. Skelbiamas tautos [[suverenitetas]] (3 str. „Apie valstybės valdžias“). Reglamentuotas administracinis teritorijos suskirstymas – departamentai – distriktai – kantonai – taip siekiama panaikinti feodalinio skirstymo į senjorijas liekanas.