William Wordsworth: Skirtumas tarp puslapio versijų

1800 metais Vordsvortas į antrąjį papildytą „Lyrinių baladžių" leidimą įdėjo viena žymiausių savo darbų - „Pratarmę". Joje poetas ragina skaitytojus atsiriboti nuo [[Klasicizmas|klasicistinės]] poezijos bei jos dirbtinės dikcijos, nusistovėjusių poetinių normų ir siekia atkreipti dėmesį į kasdienio gyvenimo situacijas ir jas bando perteikti, kaip jis teigia, „žmonėms suprantama kalba" ir žmonės atrastų daugiau džiaugsmo ir įdomumo tokiose, iš pirmo žvilgsnio, paprastai atrodančiose gyvenimo situacijose. „Gerą poeziją" Vordsvortas apibūdino kaip spontanišką jausmų proveržį, gerą poetą, - kaip žmogų, kuris yra apdovanotas didesniu jautrumu.

1807 metais išleido naują rinkinį, kurį pavadino „Du poezijos tomai" (''Poems of Two Volumes''). Į jį jis įtraukė vieną iš labiausiai žinomų savo lyrinių tekstų „Narcizai", kuriame ir iškyla būtent Romantizmuiromantizmui būdinga gamtos grožio tema. Vordsvortas siekė progmatiškai siekė priartėti prie gyvosios („žmonėms suprantamos") kalbos, išvengti perdėto literatūriškumo, jis siekė, kad būtų įmanoma išreikšti individualiosindividualią patirtiespatirtį, vidinių individo būsenų niuansus bei situacijas, išgyvenimus.

Viljamas Vordsvortas pradėjo rašyti didelį trijų daliu filosofinį autobiografinį poezijos kūrinį pavadinimu „Atsiskyrėlis" (''The Recluse''), tačiau minėto kūrinio taip ir nepabaigė. 1814 metais poetas paskelbė tik jo dalį, kuri buvo pavadinta „Išvyka" (The Excursion). 1850 metais, po poeto mirties jo žmona paskelbė autobiografinį jo kūrinį „Preliudija" (The Prelude), kurį ilgus metus autorius rašė kaip „Atsiskyrėlio" įvadą, kuris iki šiol yra laikomas Vodsvorto kūrybos viršūne.