Povilas Matulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

306 pridėti baitai ,  prieš 11 mėnesių
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Krejwiany. Pomnik poświęcony nosicielom ("przemytnikom") książek.jpg|thumb|Antkapinis paminklas [[Kreivėnai (Seinų apskritis)|Kreivėnuose]]]]
 
'''Povilas Matulevičius''' ([[1846]]–[[1929]]) – [[knygnešys]] ir akmenkalys.
 
== Biografija ==
[[Vaizdas:Punsk July 2013 08.JPG|thumb|left|150px|P.Matulevičiaus iškaltas akmeninis indas švęstam vandeniui [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčioje]]]]
Gimė šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], dab. [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Paliūnai (Punskas)|Paliūnų]] kaime. Vedęs persikėlė į [[Kreivėnai (PunskasSeinų apskritis)|Kreivėnus]].
Pragyventi iš kelių margų ūkio buvo sunku, todėl Povilas ėmėsi uždarbiauti nelengvu amatu – akmenkalyste. Kiekvienas norėjo turėti girnas susimalti sau truputį miltų, todėl užsakymų netrūko. Pamažu atsirado ir stambesnių užsakymų. [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonas užsakė parapijos kapinėms keturias akmenines šešiabriaunes piramides – po vieną į kiekvieną kampą. Buvo nutašytos tik dvi piramidės, tada užsakymas dėl lėšų stokos nutrūko, bet atsirado kiti. Povilo Matulevičiaus rankomis nukalti akmeniniai laiptai į Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, joje iki šiol tebestovi ir akmeminiai indai švestamšvęstam vandeniui.
 
Norėdamas prisidėti prie lietuviškos spaudos platinimo tapo knygnešiu. Pėsčiomis keliaudavo į [[Tilžė|Tilžę]] ir iš ten parsinešdavo draudžiamos literatūros. Akmentašys Matulevičius keliaudavo po kaimus nešiodamas spaudą ir žandarams įtarimų nesukeldavo, bet nelegaliai kertant valstybinę sieną, ne kartą sienos apsauga jį vijosi, vieno žygio metu du bendrakeleiviai buvo nušauti. Povilui Matulevičiui arešto pavyko išvengti iki pat [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] įstatymo panaikinimo.
 
== Atminimo įamžinimas ==
Mintis pagerbti savo garsaus kraštiečio atminimą Kreivėnų kaimo jaunimui, susibūrusiam į „Sūduvos“ dramos būrelį, kilo po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. IdejąIdėją palaikė ir skatino [[Punsko lietuvių kultūros namai|Punsko lietuvių kultūros namų]] direktorius [[Petras Rolofas]], sklypą būsimam paminklui skyrė ūkininkas Petras Venslauskas. Jame turėjo iškilti akmeninis paminklas – vienas iš Povilo Matulevičiaus tašytų šešiakampių piramidžių. Paminklinę metalinę lentą su užrašu:
 
''Liaudies švietėjui knygnešiui Povilui Matulevičiui (1840-19221929). Dėkingi tautiečiai. 1956. Kreivėnai. „Sūduva“''
 
paslapčia išliejo Lietuvoje tuometinio [[Kauno technologijos universitetas|KPIKauno politechnikos instituto]] studentai, o per sieną nelegaliai pergabeno mokytojas ir poetas [[Antanas Valinčius]]. Lenkų administracinė valdžia, sužinojusi apie būsimą paminklą, griebėsi žygių tam sukliudyti. Visgi paminklas atsirado, tik vietoj piramidės buvo panaudotas laukų riedulys (3 m aukščio x× 1,5 m pločio) su atminimo lenta ir iškaltais [[Gedimino stulpai]]s.
 
== Nuorodos ==
* [http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklaiknygnesiu_paminklai/knygnesiai/povilas_matulevicius.html Punsko knygnešiai ir daraktoriai]
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Knygnešiai|Matulevičius, Povilas]]}}
[[Kategorija:Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Knygnešiai]]
23 511

pakeitimų