Lietuvos liberalų sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
interwiki |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 1:
'''Lietuvos liberalų sąjunga''', '''LLS'''
== Istorija ==
1990 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Universitete]] veikė liberalų klubas, kuriame studentai ir dėstytojai diskutuodavo politikos klausimais. [[Kaunas|Kaune]] įsikūrė klubas „Liberalija“. 1990 m. [[birželio 21]] d. Liberalų klube susibūrė Liberalų sąjungos iniciatyvinė grupė. Pagrindinė LLS steigėjus vienijusi mintis
1990 m. [[lapkričio 24]]-25 d. Vilniuje vyko steigiamasis Liberalų sąjungos kongresas, pirmininku išrinktas [[filosofija|filosofas]] [[Vytautas Radžvilas]]. [[1991]] m. [[gegužės 8]] d. Lietuvos Respublikos [[Seimas|Aukščiausioje Taryboje]] įsikūrė dešimties deputatų liberalų frakcija. Į ją įėjo [[Kęstutis Glaveckas]], [[Vytautas Kvietkauskas]], [[Bronislovas Lubys]], [[Rimvydas Valatka]], [[Eduardas Vilkas]] ir kiti. Nors frakcija viešai deklaravo pritarimą LLS programiniams principams, ji nebuvo atskaitinga partijai, veikė savarankiškai, todėl neretai kildavo nesutarimų su partijos vadovybe. Frakcija veikė vadinamosios „naujosios daugumos“ Aukščiausiojoje Taryboje sudėtyje ir sulaukė aršios [[Vytautas Landsbergis|Landsbergio]]-[[Gediminas Vagnorius|Vagnoriaus]] AT dalies kritikos. Tuo pat metu prasidėjo konkurencija su naujai besisteigiančiu Centro judėjimu.
Eilutė 13:
[[1997]] m. savivaldybių rinkimuose LLS laimėjo 54 vietas savivaldybių tarybose aštuoniolikoje savivaldybių, [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Švenčionys|Švenčionių]] [[meras|merų]] postus, dalyvavo Vilniaus miesto Tarybos valdančiojoje koalicijoje.
[[1999]] m. [[gruodžio 4]] d. neeiliniame Liberalų sąjungos kongrese buvo pakeisti partijos įstatai. Su 50 savo šalininkų, buvusių konservatorių, į partiją įstojęs [[Rolandas Paksas]] buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. Pirmuoju pavaduotoju tapo Eugenijus Gentvilas, pavaduotojais
[[2000]] m. [[kovo 19]] d. savivaldybių tarybų rinkimuose partija laimėjo 166 savivaldybių tarybų mandatus ir iškovojo galimybę dalyvauti daugelio šalies miestų ir rajonų savivaldybių valdyme. Liberalų sąjungos nariai buvo išrinkti Vilniaus, Klaipėdos, [[Visaginas|Visagino]], [[Palanga|Palangos]], [[Plungė]]s, [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]], o vėliau ir [[Anykščiai|Anykščių]] merais.
Dar sėkmingesni partijai buvo 2000 m. [[spalio 8]] d. vykę Seimo rinkimai. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Liberalų sąjunga iškovojo 15, o vienmandatėse apygardose
2001 m. [[gegužės 15]] d. Rolandas Paksas LLS kongrese perrinktas Liberalų sąjungos pirmininku. Jo pavaduotojais patvirtinti ūkio ministras Eugenijus Gentvilas, Vilniaus meras [[Artūras Zuokas]], Seimo Liberalų frakcijos seniūnė Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Seimo narys Alvydas Medalinskas.
Eilutė 29:
2001 m. [[gruodžio 21]] d. Rolandas Paksas ir 10 Seimo narių: Eugenijus Maldeikis, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Jonas Lionginas, [[Dailis Alfonsas Barakauskas]], [[Egidijus Skarbalius]], [[Jūratė Juozaitienė]], [[Vladas Žalnerauskas]], Henrikas Žukauskas, [[Juozas Raistenskis]] ir [[Vytautas Lapėnas]] pasitraukė iš Liberalų frakcijos Seime. 2002 m. sausio mėn. dalis šių Seimo narių išstojo iš LLS, kiti buvo pašalinti už elgesį, nesuderinamą su Sąjungos tikslais ir įstatais. [[2002]] m. [[balandžio 10]] d. Seimo Liberalų frakcijos seniūnu išrinktas [[Eligijus Masiulis]].
2002 m. [[balandžio 20]] d. Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijos kongrese patvirtintas LLS kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Pirmuoju LLS pirmininko pavaduotoju patvirtintas Vilniaus meras Artūras Zuokas, o pirmininko pavaduotoju
== Ideologija ==
Liberalų sąjungos steigėjų manifeste rašoma: „Valstybinė nepriklausomybė
[[1996]] m. priėmus naują partijos rinkimų programą, prasidėjo naujas LLS raidos etapas.
„Mes siūlome universalias vertybes, kurios yra priimtinos kiekvienam
LLS pradėjo orientuotis į vertybes, o ne į socialines grupes (verslininkus, laisvųjų profesijų atstovus). Po truputį įsigalėjo mintis, kad liberalioji konstitucinė [[demokratija]], laisva rinka, [[pilietinė visuomenė]], pagarba asmens moraliniam apsisprendimui, atvirumas permainoms ir visuomenės tobulinimui bei kitos kertinės liberalizmo idėjos gali ir turi būti patrauklios plačiausiems visuomenės sluoksniams. Jos siūlo patikrintą būdą pasiekti ekonominės gerovės ir pilietinės santarvės. Kita vertus, Lietuvoje išsiplėtė šioms idėjoms palanki dirva: kartu su rinkos santykių ir demokratijos raida atsirado daugiau žmonių, kurie liberalias idėjas perėmė ne iš knygų, o jau spėjo jas patikrinti savo asmenine patirtimi.
Eilutė 43:
== Pirmininkai ==
*1990 m.
*1993 m.
*1995 m.
*1996 m.
*1999 m.
*2001 m.
[[Category:Lietuvos partijos]]
|