Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). {{legend|#0000808B4513|vilniškių}}{{legend|#B0E0E6|širvintiškių}}{{legend|#00BFFF|kupiškėnų}}{{legend|#6495ED|uteniškių}}{{legend|#4169E1|anykštėnų}}{{legend|#66CDAA|panevėžiškiųvakarų žemaičių}}]]
'''Vakarų žemaičių patarmė''' (arba ''donininkų tarmė'') – [[žemaičių kalba|žemaičių]] vakarinė patarmė, vartota didžiojoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dalyje. Po 1945 m. išblaškius daugelį krašto gyventojų, tarmė praktiškai išnyko. Patarmės arealas apėmė Klaipėdos krašto vakarinę dalį – nuo [[Kalotė]]s, [[Plikiai|Plikių]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] šiaurėje iki [[Sausgalviai|Sausgalvių]], [[Rusnė]]s pietuose, įtraukiant [[Šilutė|Šilutę]], [[Priekulė|Priekulę]], [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]].
'''Rytų aukštaičių patarmė''' (etnografiškai vadintina '''''aukštaičių tarme''''') – lietuvių kalbos [[aukštaičių tarmė]]s patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale. Pagal 1965 m. lietuvių kalbos [[Lietuvių kalbos tarmės|tarmių skirstymą]], į rytų aukštaičių patarmės vartojimo arealą patenka iš esmės visa etnografinė [[Aukštaitija]], didžioji dalis [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]], pietryčių [[Žiemgala]].
 
Vakarų žemaičių patarmė susidarė [[žemaičiai|žemaičiams]] keliantis į vakarus ir asimiliavus [[skalviai|skalvius]]. Vakarų žemaičių patarmės vartotojai tik kalbiniu atžvilgiu vadintini žemaičiais, nes niekad negyveno Žemaitijos kunigaikštystėje ir save laikė mėmelianderiais.
Rytų aukštaičių patarmės pagrindu ikirašytiniu laikmečiu Vilniaus krašte susidarė [[aukštaičių interdialektas]], vadintas „aukštaičių kalba“ arba „lietuvių kalba“. XVI–XVII a. Vilniaus krašte jo pagrindu susidarė rytinė lietuvių raštijos forma, kuria rašė [[Konstantinas Sirvydas]], J. Jaknavičius. Rytų aukštaičių patarmės plotas yra į rytus ir šiaurės rytus nuo linijos [[Kriukai]]–[[Kirbaičiai]]–[[Krekenava]]–[[Vepriai]]–[[Kernavė]]–[[Dieveniškės]].
 
1945 m. TSRS užėmus Rytų Prūsiją, daugelis Klaipėdos krašto gyventojų pasitraukė į Vakarų Europą, buvo išbarstyti po Didžiąją Lietuvą. Į Klaipėdos kraštą atsikėlė daugiausia kitų žemaičių tarmių vartotojai, vakarų žemaičių patarmė praktiškai išnyko.
Pagal 1965 lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją skiriamos šios didesnės šnektų grupės:
* [[anykštėnų tarmė]] ([[Anykščiai]], [[Skiemonys]], [[Subačius]], [[Želva]], [[Šešuoliai]], [[Rybokai]])
* [[kupiškėnų tarmė]] ([[Kupiškis]], [[Pandėlys]], [[Šimonys]], [[Skapiškis]], [[Virškupėnai]])
* [[panevėžiškių tarmė]] ([[Panevėžys]], [[Pasvalys]], [[Pakruojis]], [[Biržai]], [[Radviliškis]], [[Ukmergė]], [[Krekenava]], [[Ramygala]], [[Troškūnai]], [[Žeimelis]], [[Nemunėlio Radviliškis]])
* [[širvintiškių tarmė]] ([[Širvintos]], [[Čiobiškis]], [[Giedraičiai]], [[Pabaiskas]], [[Kavarskas]])
* [[uteniškių tarmė]] ([[Utena]], [[Molėtai]], [[Zarasai]], [[Rokiškis]], [[Alanta]], [[Dubingiai]], [[Tauragnai]], [[Dusetos]], [[Rageliai]], [[Vabalninkas]], [[Juodupė]])
* [[vilniškių tarmė]] ([[Ignalina]], [[Švenčionys]], [[Tverečius]], [[Dūkštas]], [[Adutiškis]], [[Maišiagala]], [[Kernavė]], [[Šumskas]], [[Dieveniškės]], taip pat „salos“ Gudijoje: [[Gervėčių kraštas]], [[Apsas]], [[Kamojys]], [[Breslauja]], [[Lazūnai]])
 
Vakarų žemaičių patarmėje gausu [[germanizmas|vokietybių]]: ''beñkis'' ‘suolas’, ''šni̇̀deris'' ‘siuvėjas’, ''[[delmonas|delmõnas]]'' ‘kišenė, rankinė, piniginė’, ''keselỹs'' ‘graibštas vėžiams gaudyti’, ''kli̇̀pis'' ‘tinklas’, ''ri̇̀kis'' ‘tvoros statinis’, ''rū̃kužė'' ‘[[rūkykla]]’, ''skū̃nė'' ‘daržinė, kluonas’, ''zė̃das'' ‘lubų sija’; t. p. kuršiškos ar prūsiškos kilmės žodžių: ''aũlaukis'' ‘pietvakarių vėjas’. Yra savitų žodžių lyčių: ''lýstė'' ‘lysvė’, ''pačių̃jis'' ‘savas’, ''pi̇́ekabė'' ‘priekabė’, ''pūtà'' ‘vėjo šuoras’, ''draũgalas'' ‘draugas’.
'''[[Rytų aukštaičių patarmė|Daugiau…]]'''
 
'''[[RytųVakarų aukštaičiųžemaičių patarmė|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>