Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). {{legend|#
'''Vakarų žemaičių patarmė''' (arba ''donininkų tarmė'') – [[žemaičių kalba|žemaičių]] vakarinė patarmė, vartota didžiojoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dalyje. Po 1945 m. išblaškius daugelį krašto gyventojų, tarmė praktiškai išnyko. Patarmės arealas apėmė Klaipėdos krašto vakarinę dalį – nuo [[Kalotė]]s, [[Plikiai|Plikių]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] šiaurėje iki [[Sausgalviai|Sausgalvių]], [[Rusnė]]s pietuose, įtraukiant [[Šilutė|Šilutę]], [[Priekulė|Priekulę]], [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]].
Vakarų žemaičių patarmė susidarė [[žemaičiai|žemaičiams]] keliantis į vakarus ir asimiliavus [[skalviai|skalvius]]. Vakarų žemaičių patarmės vartotojai tik kalbiniu atžvilgiu vadintini žemaičiais, nes niekad negyveno Žemaitijos kunigaikštystėje ir save laikė mėmelianderiais.
1945 m. TSRS užėmus Rytų Prūsiją, daugelis Klaipėdos krašto gyventojų pasitraukė į Vakarų Europą, buvo išbarstyti po Didžiąją Lietuvą. Į Klaipėdos kraštą atsikėlė daugiausia kitų žemaičių tarmių vartotojai, vakarų žemaičių patarmė praktiškai išnyko.
Vakarų žemaičių patarmėje gausu [[germanizmas|vokietybių]]: ''beñkis'' ‘suolas’, ''šni̇̀deris'' ‘siuvėjas’, ''[[delmonas|delmõnas]]'' ‘kišenė, rankinė, piniginė’, ''keselỹs'' ‘graibštas vėžiams gaudyti’, ''kli̇̀pis'' ‘tinklas’, ''ri̇̀kis'' ‘tvoros statinis’, ''rū̃kužė'' ‘[[rūkykla]]’, ''skū̃nė'' ‘daržinė, kluonas’, ''zė̃das'' ‘lubų sija’; t. p. kuršiškos ar prūsiškos kilmės žodžių: ''aũlaukis'' ‘pietvakarių vėjas’. Yra savitų žodžių lyčių: ''lýstė'' ‘lysvė’, ''pačių̃jis'' ‘savas’, ''pi̇́ekabė'' ‘priekabė’, ''pūtà'' ‘vėjo šuoras’, ''draũgalas'' ‘draugas’.
'''[[Rytų aukštaičių patarmė|Daugiau…]]'''▼
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|