Žemaičių tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Buvo pamirsta i raide.
Eilutė 70:
* '''Vakarų''', arba klaipėdiškių („donininkų“).
 
'''[[dounininkai|Šiaurės žemaičiai]]''' skirstomi į telšiškius (Telšiai; rytinė patarmės dalis) ir kretingiškius (Kretinga; vakarinė patarmės dalis). Skiriamoji ypatybė – trumpųjų balsių ''u, i'' asimiliacija. Telšiškiai juos derina prie tolesnio skiemens: jei skiemuo ar galūnė yra siauri, visur kamiene bus tariami siauri ''u, i,'' jei plati, minėtieji balsiai bus paplatinti iki ''o, ė,'' plg. ''puskubilis'', ''poskobėlė'' „puskubilio“. Kretingiškiai ''u, i'' platina visais atvejais, plg., ''poskobėlis, poskobėlė.'' Kretingiškiai skirtingai nuo visų likusių žemaičių (kartu ir nuo lietuvių kalbos) išsaugo baltišką galūnę ''-tj'', ''-dj'' prieš užpakalinius balsius ''-a, -o, -u'', pvz., kretingiškiškai: ''medis, medē, mediou; svetīs, svetē, svetiou'', telšiškiškai ''medis, medē, medžiou; svetīs, svetē, svečiou'', lietuviškai ''medis, medžiai, medžiui; svetys, svečiai, svečiui''. Bet veiksmažodžiuose tariama vienodai: ''matiau'' „mačiau“, ''pjodiau'' „pjudžiau“, ''inkšto'' „inkščiu“. Skirtingai šiaurėje tariami ''ą, ę'' variantai, šiuo atveju, išskiriami ir mažeikiškiai, tarantys ''ō, ė̄'' (''ōžouls'' „ąžuolas“, ''skė̄st'' „skęsta“), vietoj kretingiškių ''ou, ėi'' (''oužouls'', ''skėist'') ir telšiškių ''on, ėn'' (''onžouls'', ''skėnst'').
 
'''[[dūnininkai|Pietų žemaičiai]]''' skirstomi į raseiniškių (Raseiniai; pietinė ir šiaurrytinė patarmės dalis) bei varniškių (Varniai; šiaurinė patarmės dalis). Skiriamoji ypatybė – dvigarsių ''am, an, em, en'' tarimas. Raseiniškiai išlaiko senovinį baltišką tarimą, pvz., ''langs'' „langas“, ''kan'' „ką“, ''lenk'', ''sprensk'' „spręsk“; varniškiai juos siaurina kaip ir kiti žemaičiai, t. y. taria ''om, on, ėm, ėn: longs'' „langas“, ''kon'' „ką“, ''lėnk'' „lenk“, ''sprėnsk'' „spręsk“.
 
'''[[Donininkai|Vakarų žemaičiai]]''' smulkiau į šnektas neskirstomi.
 
== Taip pat skaitykite ==