Lietuvių tautinis sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
S (wz prastinimas)
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
'''Lietuvių tautinis sąjūdis''' - XIX a. XX a. pradžioje vykęs lietuvių modernios tautos formavimo ir politinio išsivadavimo, savos tautinės valstybės sukūrimo judėjimas.
 
==Etapai ir periodizacija==
 
 
Žemaičių lietuviškasis sąjūdis neperaugo į brandesnę platesnės visuomeninės-politinės veiklos stadiją, nes tam sutrukdė carinės valdžios represijos po [[1863]]-[[1864]] m. sukilimo, iš kurių skaudžiausius padarinius turėjo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjai daugiausia klojo pamatus moderniai lietuvių kultūrai, bet galima kalbėti ir apie tam tikrą jų Lietuvos politinės ateities įsivaizdavimą. Pagrindinis akcentas čia turėjo būti išsivadavimas iš Rusijos imperijos priklausomybės. Šia prasme [[žemaičių lietuviškasis sąjūdis]] nebuvo opozicija bajoriškajam [[1863]] - [[1864]] m. sukilimui, kai kurie su sąjūdžio aplinka susiję žmonės patys dalyvavo sukilime, kaip kad [[Mikalojus Akelaitis]]. Maždaug apie dvidešimt metų po [[1863]]-[[1864]] m. sukilimo numalšinimo lietuvių tautinis judėjimas išgyveno pertrūkio periodą, nors lietuvišką veiklą ir tęsė dalis nuo sukilimo žymiau nenukentėjusių inteligentų. Iš jų išskirtinas [[Motiejus Valančius]], nors daugiau ir bažnytiniais sumetimais, tačiau pirmasis suorganizavęs pasipriešinimą spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir inspiravęs vadinamąją knygnešystę. Į kokybiškai tą pačią nacionalinės kultūros kūrimo fazę kaip ir XIX a. 3 dešimtmetyje, o tuo pačiu ir į tautinio judėjimo atsigavimo arba antrąjį jo etapą buvo įžengta su [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] pradėta leisti "Aušra", t.y., nuo [[1883]] m. Ankstesnėje istoriografijoje, o dar ir dabar (ypač užsienio istorikų) "Aušra" tebelaikoma lietuvių tautinio judėjimo pradininke, nors tai nėra visai teisinga. Šis antrasis lietuvių tautinio sąjūdžio etapas gana greitai peraugo į masinę stadiją su slaptų lietuviškų mokyklų kūrimu, knygnešystės plitimu ir nelegalių kultūrinių draugijų organizavimu. Apie [[1896]] m. moderni lietuvių tauta socialiniu ir kultūriniu požiūriu jau buvo susiformavusi, lietuvių tautinis judėjimas ėmė brandinti politinius tautos savarankiškumo siekius, kurie buvo visuomenei ir kitoms tautoms deklaruoti [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]].
 
 
106 625

pakeitimai