Islamas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 1 mėnesį
S (Atmestas 90.131.41.156 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žyma: Atmesti
 
Islamo religija atsirado VII a. [[Arabijos pusiasalis|Arabijoje]], kai [[Mahometas]] suvienijo [[arabai|arabų]] gentis. Po jo mirties 632 m. buvo sumaištis, kam atiteks islamo bendruomenės vadovavimas. Kilus kivirčui tarp [[Medina|Medinos]] [[ansarai|ansarų]] ir [[Meka|Mekos]] [[muhajirunai|muhajirunų]], [[Umaras ibn al-Katabas]] į sostą pasiūlė [[Abu Bakras|Abu Bakrą]], Mahometo artimą draugą ir bendradarbį. Kitiems pritarus, Abu Bakras tapo pirmuoju [[kalifas|kalifu]] (išvertus – „įpėdiniu“) ir islamo bendruomenės lyderiu.
 
Abu Bakro neatidėliotina užduotis buvo atkeršyti už neseną pralaimėjimą [[Bizantija|Bizantijos]] (taip pat žinomai Rytų Romos Imperijos pavadinimu) pajėgoms, nors iškilo didesnė grėsmė: sužinojusios apie Mahometo mirtį, arabų gentys pradėjo maištauti. Kai kurios gentys atsisakė mokėti [[Zakatas|ZakatoZakiato]] mokestį naujam kalifui, kuomet kitos kėlė savo reikalavimus. Abu Bakras greit paskelbė joms karą ir numalšino sukilimą. Šis nutikimas vadinamas [[Ridos karai]]s („Atskalūnų karai“).
 
Po Abu Bakro mirties 634 m. kalifu tapo [[Umaras ibn al-Chatabas]], po jo [[Utmanas ibn al-Afanas]] ir dar vėliau – [[Ali ibn Abi Talibas]]. Šie keturi kalifai vadinami „''khulafa rashidūn''“ (Teisingai Valdę Kalifai). Jiems valdant islamo valstybės teritorija smarkiai išsiplėtė. Dešimtmečiai karų tarp Bizantijos ir [[Senovės Persija|Persijos]] išsekino abi puses. Ne tik, kad nebuvo įvertinta išaugusi nauja galia ir arabų kovos žirgai, bet ir vidinės kovos Bizantijoje atvėrė barbarams galimybę įsiveržti. Pasinaudodami šiom silpnybėm musulmonai užėmė [[Sirija|Siriją]] ir [[Palestinos regionas|Palestiną]] (634–640 m.), [[Egiptas|Egiptą]] (639–642 m.) ir į rytus: [[Irakas|Iraką]] (641 m.), [[Armėnija|Armėniją]] ir [[Iranas|Iraną]] (642 m.), Transoksianiją ir netgi kinų Turkestaną.
Anoniminis naudotojas