Vasaros saulėgrįža: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vasaros [[saulėgrįža]], vidurvasaris''' – diena einamuosiuose metuose, kai [[Saulė]] viršutinės [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijos]] metu pasiekia maksimalų aukštį virš [[horizontas|horizonto]] tarp visų einamųjų metų dienų (pavyzdžiui, [[Vilnius|Vilniuje]] tada Saulės aukštis virš horizonto yra apie 59 laipsnius<ref name="VLE">{{VLE|XXI|198|Aloyzas Pučinskas|Saulėgrįža}}</ref>). Tą dieną Saulė, slinkdama [[ekliptika]], atsiduria šiauriausiame jos taške<ref name="VLE"/> ([[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulio]] vasaros saulėgrįžai) arba piečiausiame ekliptikos taške ([[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulio]] vasaros saulėgrįžai). Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja vasaros saulėgrįžos momento sąvoką. Vasaros saulėgrįža yra ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris XXI amžiuje, priklausomai nuo metų, būna birželio 20-23 arba 21 dienomis,<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_ete_1583_2999.pdf Vasaros saulėgrįžos datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref> pietų pusrutulyje –jis būna gruodžio 20-23 (amžiaus pabaigoje), 21 arba 22 dienomis.<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_hiver_1583_2999.pdf Žiemos saulėgrįžos (t. y. vasaros saulėgrįžos Pietų pusrutulyje) datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref><ref>Mark Tredinnick. Australia's Wild Weather. – National Library of Australia, 2011. [https://books.google.com/books?id=XcoQU_QBWdEC&pg=PA14 P. 14]. ISBN 9780642277237.</ref> Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami [[laužas|laužai]], siekiant atbaidyti piktąsias jėgas.